Tryškiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16:
}}
 
'''Tryškiai''' ({{bat-smg|Trīškē}})  – miestelis [[Telšių rajono savivaldybė]]je, šalia kelio {{KK194}}, 7  km į šiaurę nuo kelio {{A11}}, prie [[Virvytė]]s upės. [[Tryškių seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. [[Urbanistikos paminklas]].
 
Yra medinė [[Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia]] (pastatyta 1751  m.; su 1804  m. varpine ir vartais), kapinės su [[Tryškių koplyčia|koplyčia]], [[Pavirvyčio dvaras]]. Veikia [[Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla]], biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių  – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Tryškių geležinkelio stotis yra [[Vainočiai|Vainočiuose]]. Tryškiuose nuo [[2010]]  m. veikia 0,9 MW galios mažoji [[hidroelektrinė]].<ref>http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=188&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Tryškių HE</ref>
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Tryškiai, ženklas.JPG|left|miniatiūra|Tryškių ženklas žemaitiškai]]
Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti [[1538]]  m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. [[1537]]  m. minimas [[Tryškių dvaras]] ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. [[1792]]  m. [[gegužės 15]] d. Lietuvos-Lenkijos valstybės karalius [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] Tryškiams suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus.
 
Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su [[žydai|žydų]] apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę.
Eilutė 28:
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.
 
[[2004]]  m. patvirtintas dabartinis [[Tryškių herbas]].
 
{{adm2|3}}
Eilutė 42:
=== Pavadinimo kilmė ===
Miestelio pavadinimas vandenvardinės kilmės. Tryškių pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio [[Tryškys|Tryškio]] (dešinysis [[Virvytė]]s intakas), tekančio pro miestelį, vardu.
 
== Urbanistinė struktūra ==
Tryškių senamiestis yra [[urbanistikos paminklas]], įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos  – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinius karus]]), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.
 
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
 
[[Tryškių šv. Florijono koplytstulpis|Šv. Florijono koplytstulpis]] yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves  – turgaus aikštę ir [[Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia|bažnyčią]].
 
== Gyventojai ==
eilutė 53 ⟶ 60:
|2001|1555
}}
[[Vaizdas:1706 Livoniæ de Wit- Mortier.jpg|thumb|right|300px|Tryškiai (''Trysky'') pavaizduoti 1706  m. Frederik'oFrederik’o de Wit-Pieter'ioPieter’io Mortier'oMortier’o Livonijos ir Kuršo žemėlapyje]]
 
== Urbanistinė struktūra ==
Tryškių senamiestis yra [[urbanistikos paminklas]], įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinius karus]]), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.
 
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
 
[[Tryškių šv. Florijono koplytstulpis|Šv. Florijono koplytstulpis]] yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir [[Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia|bažnyčią]].
 
=== Žymūs žmonės ===
Tryškių kapinėse palaidota rašytoja [[Lazdynų Pelėda]] (1867–1926  m.).
* [[Maria Witkiewiczowa]] (1853-19311853–1931) - – dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus žmona, muzikos mokytoja.
* [[Feliksas Galminas]] (1862–1935) – Lietuvos [[knygnešys]], savivaldybininkas.
 
== Šaltiniai ==