Tolerancija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 694 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S
Atmestas 78.56.254.205 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Snooker keitimas)
S (Atmestas 78.56.254.205 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Snooker keitimas))
{{Šaltiniai}}
{{cleanup|neenciklopedinis stilius, trūksta rišlumo, konkretumo, istorija kažkodėl prasideda nuo 1579 m. ir t. t.}}
'''Tolerancija''' ({{la|tolerantia}} kantrybė, ištvermė), ''pakanta'' – priešingos [[Nuomonė|nuomonės]], [[Pažiūros|pažiūrų]], [[Tikėjimas|tikėjimo]], [[Įsitikinimai|įsitikinimų]] gerbimas. Terminu ''tolerancija'' apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, [[kultūra|kultūrinėje]], [[religija|religinėje]] ir [[internetas|internetinėje]] aplinkoje. Terminas ''tolerancija'' naudojama apibūdinti [[elgsena|elgseną]], kuria dauguma ar [[opozicija]] reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią [[Bendruomenė|bendruomenę]] ar [[Individas|individą]]. Tolerancija yra neatsiejama nuo netolerancijos, kuri kyla esant tolerancijos trūkumui. Pagrindinės sritys, kuriose vartojamas tolerancijos terminas, – [[religija]], [[politika]], [[sociologija]], [[psichologija]].
'''Tolerancija''' Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė.
 
Pats tolerancijos terminas – prieštaringas ir neretai nemėgstamas dėl savo netinkamo taikymo.
 
== Istorija ==
Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios medžiagos veikimas atnaujinamas (pvz., darbe – gamybos metu arba vėl ėmus vartoti tuos pačius vaistus), tolerantiškumas kyla dar greičiau, nei pavartojus pirmą kartą.
[[1579]] m. [[sausio 24]] d. [[Utrechto unija|Utrechto unijoje]] pirmą kartą [[Europa|Europos]] istorijoje buvo įteisinta pozicija, kad negalima persekioti žmonių už jų tikėjimą. Šią datą galima vadinti tolerancijos įteisinimo pradžia. [[Nyderlandai]] – pirmoji šalis Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė: nustoti deginti eretikai ir [[ragana|raganos]], liautasi persekioti kitamanius ir [[žydai|žydus]].
 
[[1689]] m. anglų filosofas [[Džonas Lokas]] paskelbė „Laišką apie toleranciją“. [[1763]] m. pasirodė [[Volteras|Voltero]] „Traktatas apie toleranciją“. [[Ispanija|Ispanijoje]] dar XIX a. degintos [[ragana|raganos]], nors likusioje Europos dalyje jau skleidėsi tolerancijos samprata ir netaikymas toleravimo.
Tolerantiškumas prasideda nuo pirmojo vienkartinio ksenobiotiko pavartojimo.Tai – stipri tolerancija. Medžiaga veikia kur kas silpniau pakartotino tos pačios dozės pavartojimo metu (jei praėjo po pirmo pavartojimo ne trumpiau kaip valanda ir ne ilgiau kaip para). Organizmo atsakas į įvairius vienokios ar kitokios medžiagos  poveikius gęsta nebūtinai vienodai savo charakteriu ir amplitude. Tolerancija ne visada yra specifinė, nes gali būti ksenobiotinės medžiagos, kurias pavartojus, tolerancija bus tokia, kokia buvo jau anksčiau vartotam kitokiam, panašiam ksenobiotikui.
 
[[Lapkričio 16]]-oji – tarptautinė tolerancijos diena.
Tolerancija žinoma jau seniai. Iš istorijos žinome faktų, kai valdovai vartodavo nedideles nuodų dozes, kad pripratintų savo organizmus, taip bandydami išvengti nunuodijimo.
 
Nuo ko gi kyla tolerancija? Yra daug ir įvairių hipotezių, ir toli gražu ne visose aiškiai skiriama riba tarp '''tolerancijos''' ir '''tachifilaksijos''' ( ''gr. tachys –'' greitas'', phylaxis –''apsauga), nors tai du visiškai skirtingi reiškiniai. Dažniausia oficiali medicina neskiria šių sąvokų.
 
 
'''Esant tolerancijai, biotaikinių jautrumas prarandamas stabiliai ir ilgam, jis toks liks netgi tada, kai šių medžiagų jau nebebus organizme.'''
 
 
Dabar vyrauja požiūris, kad pasveikimas – tai visų pirma yra imuninio atsako pergalė prieš virusus ir mikrobus. Kartu  medikai svarbią vietą skiria ir bendram organizmo pasipriešinimui. Bet galima spėti, kad   pasveikimo pagrindas – greitas (laike keleto parų ar net pirmą dieną) tolerancijos virusų ir bakterijų antigenams išsivystymas. Šio išplitusio reiškinio analizė pagimdo mintį apie jo panašumą su tolerancija ksenobiotikams. Negalima atmesti ir to, kad bakterijų toksinai ir virusai sukelia ne tik imuninį atsaką, bet ir toleranciją. Ji vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį sveikime, negu imuninis atsakas.
 
Keletas minčių apie '''tachifilaksiją'''.
 
Po šiuo terminu slepiasi greitas organizmo reakcijos į ilgą ir nenutrūkstantį  aktyvių medžiagų veikimą nutrūkimas. Toks paradoksalus reiškinys charakteringas neuromediatorių  ir kitų bioreguliatorių veikimui. Reakcija trunka ne ilgiau kaip keletą valandų, o po to greitai nutrūksta, nežiūrint į tai, kad priežastis lieka.
 
'''Tachifilaksijos''' mechanizmas greičiausiai yra toks, kad biotaikiniai paprasčiausiai praranda jautrumą ksenobiotiko veikimui. Arba greitai išsenka „biologinių prietaisų“ resursai. Gali  susidaryti ir stabilūs kompleksai medžiaga-receptorius.
 
Šiuo atveju prie proceso prisijungia ir slopinimo procesai, kuriais organizmas disponuoja kartu su sužadinimo procesais. Pavyzdys – gliukoneogenezė, kai organizmas, tam, kad padidinti gaminamos energijos kiekį ima gaminti daugiau gliukozės, bet kartu išauga ir insulino gamyba.
 
 Tachifilaksijos mechanizmas per mažai dar išsiaiškintas ir kol kas  akivaizdu tik tai, kad tai visai ne kokia nors ypatinga prisitaikymo reakcija, bet tiesiog tam tikra organizme vykstančių procesų išorinė išraiška, kai aktyvios medžiagos ilgai būna arti biotaikinių.
 
Kam reikalinga organizmui tolerancija? '''Tolerancijos reiškinys organizmui būtinas tam, kad organizme susidarytų stabilus imunitetas naujam antigenui'''. Jeigu nebūtų tolerancijos, organizmo reakcija į antigeną būtų per stipri ir mus pribaigtų dar nespėjus prisitaikyti.
 
{{socio-stub}}
33 276

pakeitimai