Galatija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
=== Keltų invazija ===
[[Vaizdas:Galatian head Thrace detail.jpg|180px|thumb|left|Galato galva
Galatija buvo pavadinta pagal iš [[Trakija|Trakijos]] atvykusius galus ([[keltai|keltus]]). Ji buvo vadinama rytų Galija, o jos gyventojai – galais. Galatai buvo dalis galų, įsiveržusių į [[Makedonija|Makedoniją]], vadovaujami „antrojo“ Breno, galų vado. Jis įsiveržė į Graikiją [[281 m. pr. m. e.]] su didžiule kariauna, tuo metu kita galų grupė su moterimis ir vaikais keliavo per Trakiją. Jie atsiskyrė nuo Breno 279 m. pr. m. e., jiems vadovavo Leonorijus ir Lutarijus. Jie pasirodė Mažojoje Azijoje [[278 m. pr. m. e.|278]]–[[277 m. pr. m. e.]], kita grupė įsiveržus į Makedoniją nugalėjo karalių Ptolemėją Kerauną, bet buvo įveikti [[Antigonas Gonatas|Antigono Gonato]], nugalėto [[diadochas|diadocho]] [[Antigonas Vienaakis|Antigono Vienaakio]] anūko.
Kaip dažnai būna, įsiverželiai atvyko pakviesti. Jų prireikė Nikomedui I iš [[Bitinija|Bitinijos]], kovojusiam su broliu dėl sosto. Trys galų gentys persikėlė iš Trakijos į Mažąją Aziją. 10 tūkst. galinčių kovoti vyrų ir tiek pat moterų su vaikais, pasidalinusių į tris gentis: trokmai, tolistobogijai ir tektosagai. Jie buvo galiausiai nugalėti [[
=== Galatija ===
Vietoj to atsirado ilgai gyvavusi gališka teritorija Anatolijoje, kuriai priklausė rytinė Frygijos dalis. Ši teritorija buvo žinoma ''Galatijos'' vardu. Jie čia apsistojo ir sustiprėjo atvykus to paties klano nariams iš Europos. Jie užgrobė Bitiniją ir plėšė gretimas šalis.
Galai buvo geri kariai, gerbti graikų ir [[romėnai|romėnų]]. Jie dirbo samdomais kareiviais, kartais kovodami abejose pusėse didžiuosiuose to meto mūšiuose. Daugybę metų galų vadai ir jų kariaunos siaubė vakarinę Mažosios Azijos pusę kaip vieno ar kito kariaujančio kunigaikščio sąjungininkai be jokių rimtų kliūčių, kol susidėjo su išdaviku Seleukidų princu Antiochu Hieraksu, valdžiusiu Mažąją Aziją. Hieraksas bandė nugalėti Atalą I iš [[
Jų teisė į sritį buvo pripažinta. Trys galų gentys apsistojo ir ten liko: tektosagai aplink Ankyrą, tolistobogijai aplink Pesiną, o trokmai šalia Tavijaus. Bet jų galia nebuvo palaužta. Atalidų dinastijos Pergamo karaliai juos samdė vis Mažąją Aziją siaubiantiems karams. Viena jų grupė pabėgo nuo Egipto Ptolemėjaus IV, kai juos išgasdino saulės užtemimas.
[[64 m. pr. m. e.]] Galatija tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]]
▲[[64 m. pr. m. e.]] Galatija tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] satelitine valstybe ir buvo paskirti trys vadai po vieną kiekvienai genčiai. Bet vienas jų, Dejotaras, [[Ciceronas|Cicerono]] ir [[Julijus Cezaris|Cezario]] amžininkas, tapo kitų dviejų „tetrarchų“ vadu ir galiausiai romėnų buvo pripažintas Galatijos karaliumi.
[[Kategorija:Mažosios Azijos istoriniai regionai]]
|