Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 36:
Uosto infrastruktūra formavosi XVII–XVIII a., kai pradėtas žymėti [[laivakelis]], statytos [[prieplauka|prieplaukos]], [[1745]] m. pradėta gilinti [[akvatorija]], sutvirtintos [[Danė]]s žiotys, [[1796]] m. įžiebtas [[Klaipėdos švyturys|švyturys]], [[1784]]–[[1791]] m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m gylio.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. [[1919]] m. uostas pagal [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]] atiteko [[Antantė]]s blokui, [[1924]] m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Lietuvos valstybei skiriant lėšų uostui, padidėjo laivybos apimtys (1924 m. į uostą įplaukė 694, 1938-aisiais – jau 1 544 laivai).<ref>{{cite web|url=http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html|title=Klaipėdos krašto prijungimas|accessdate=2015-05-30|archivedate=2015-05-30|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150530130550/http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html|deadurl=no}}</ref> [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla buvo sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų. [[1986]] m. pradėjo veikti tarptautinis traukinių [[keltas Klaipėda–Mukranas]] su [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkelio]] formuojamais kroviniais naujai pastatytoje [[Draugystės geležinkelio stotis|Draugystės geležinkelio stotyje]].
== Klaipėdos uosto išskirtinumas ==
| |||