[[ImageVaizdas:IngresDeathOfDaVinci.jpg|thumb|right|Leonardo da Vinči mirtis, [[1818]] m.]]
'''''Leonardo da Vinči mirtis''''' ({{Fr|La Mort de Léonard de Vinci}}) - – prancūzų neoklasicisto [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras|Žano Ogiusto Dominiko Engro]] aliejinės tapybos darbas, nutapytas [[1818]] m. Paveikslo matmenys - – 40 × 50.,5 cm. Eksponuojamas [[Petit Palais]] muziejuje [[Paryžius|Paryžiuje]].
== Istorija ==
Studijų Romoje metu Žanas Ogiustas Domininkas Engras tapė ne tik oficialius paveikslus Paryžiaus salonui, bet ir portretus ar mažus istorinius paveikslus privatiems asmenims. Šį istorinį siužetą, kuriame vaizduojamas ant Prancūzijos karaliaus [[Pranciškus I|Pranciškaus I]] rankų Château du Clos Lucé, Ambuazo mieste, mirštantis [[1519]] m. garsus ItaijosItalijos Renesanso tapytojas [[Leonardas da Vinči]], užsakė kunigaikštis Pierre Louis Jean Casimir de Blacas d'Aulpsd’Aulps ([[1771]] - –[[1839]]), Prancūzijos ambasadorius [[Roma|Romoje]] bei svarbi Restauracijos periodo figūra.
Paveikslo scena paremta [[Džordžas Vazaris|Džordžo Vazario]] traktatu ''"Žymiausi„Žymiausi tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimaigyvenimai“."'' Prancūzijos karaliaus veidas yra nukopijuotas nuo Luvro muziejuje eksponuojamo [[Tiziano Vecelli|Tiziano Vecellio]] paveikslo ,,Pranciškaus„Pranciškaus I portretas"portretas“ [[1538]] m. Tapytojas naudoja savo siužete romantizuoto teatro efektą, kuriame persipina herojaus mirtis bei komiškos personažų fizionomijos.
[[2014]] m. paveikslas buvo trumpam paskolintas Liono Dailės muziejui, kur tuo metu vyko paroda ''"Praeities„Praeities išradimas. Širdies ir kalavijo istorija Europoje [[1802]] - [[1850]]"''1802–1850“ (''L'inventionL’invention du Passé. Histoires de cœur et d'épée 1802-18501802–1850'').
== Nuoroda ==
* [http://www.petitpalais.paris.fr/fr/collections/francois-1er-recoit-les-derniers-soupirs-de-leonard-de-vinci Petit Palais, François Ier reçoit les derniers soupirs de Léonard de Vinci]
[[Kategorija:Jean Auguste Dominique Ingres paveikslai]]
