Strategija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Strategija''' (iš {{grc|στρατηγία|stratēgia}} 'kariuomenės lyderio menas; liepimas'<ref>[http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.04.0057%3Aentry%3Dstrathgi%2Fa στρατηγία], Henry George Liddell, Robert Scott, ''A Greek-English Lexicon'', on Perseus</ref>) yra aukšto lygio [[planas]] pasiekti vieną ar daugiau tikslų, neapibrėžtų sąlygų įtakoje. Kalbant apie „generolo meną“, įskaitant kelis įgūdžių pogrupius -taktiką , apgulties meną, logistiką ir t.t., terminas buvo pradėtas naudoti VI amžiuje Rytų Romos terminologijoje ir buvo išverstas į Vakarų liaudies kalbas tik XVIII amžiuje. Nuo tada iki XX amžiaus žodis „strategija“ pažymėjo „visapusišką kelią bandant siekti politinių tikslų, įskaitant grėsmes ar faktinį jėgos panaudojimą karinio konflikto, kuriame abu priešai bendrauja, metu.<ref name="LFreedman2013">{{cite book

 

| isbn = 978-0-19-932515-3}}</ref>

 

Strategija yra svarbi, nes turimi šiems tikslams pasiekti ištekliai paprastai būna riboti. Strategija paprastai apima tikslų nustatymą, veiksmų eigą, kad būtų pasiekti tikslai, ir veiksmų vykdymui reikalingų išteklių sutelkimą. Strategija apibūdina, kaip tikslai bus pasiekti naudojantis ištekliais. Vyresnioji organizacijos vadovybė įprastai įpareigota nustatyti strategiją. Strategija gali būti paruošta arba gali atsirasti kaip veiklos modelis, kai organizacija prisitaiko prie savo aplinkos arba konkuruoja. Tai apima tokią veiklą, kaip [[strateginis planavimas|strateginį planavimą]] ir [[strateginis mąstymas strateginį mąstymą]].<ref name="Mintzberg and Quinn 1996">{{cite book

| isbn = 978-0-132-340304}}</ref>

 

== Strategijos komponentai ==

Profesorius Ričiardas P.Rumeltas 2011 m. aprašė strategiją, kaip problemų sprendimo būdą. Jis rašė, kad gera strategija turi pagrindinę struktūrą, vadinamą branduoliu. Branduolys turi tris dalis : 1) Diagnozę, kuri apibrėžia arba paaiškina iššūkio pobūdį; 2) Pagrindinę politiką tvarkantis su iššūkiu; ir 3) Suderintus veiksmus, skirtus įgyvendinti norimą politiką.<ref name="Rumelt2011">{{cite book

| isbn = 978-0-307-88623-1}}</ref>Kalboje dėl [[Karibų krizė|Kubos raketų krizės]] 1962 m. spalio 22 d. JAV Prezidentas [[Džonas F. Kenedis|Dž. F. Kenedis]] iliustravo šiuos tris strategijos elementus:

# Diagnozė: „Ši Vyriausybė, kaip žadėta, Kubos saloje išlaikė artimiausią priežiūrą sovietų kariuomenės didėjimui. Per praeitą savaitę neabejotini įrodymai nustatė, kad serija raketų bazių šiuo metu yra rengiamos toje izoliuotoje saloje. Šių bazių paskirtis gali būti niekas kitas, kaip suteikti branduolinio smūgio galimybę prieš Vakarų pusrutulį“.

 

Strategija paprastai apima du pagrindinius procesus: formulavimą ir įgyvendinimą. Formulavimas apima aplinkos ar situacijos analizavimą, diagnozės kūrimą ir pagrindinių principų plėtojimą. Tai apima tokią veiklą kaip [[strateginį planavimą]] ir [[strateginį mąstymą]]. Įgyvendinimas susijęs su veiksmų planais, kurių buvo imtasi, kad būtų pasiekti tikslai, laikantis nustatytos orientacinės politikos.<ref name="Mintzberg and Quinn 1996">{{cite book

| isbn = 978-0-132-340304}}</ref><ref name="Rumelt2011"/>

 

 

Moderniųjų vakarų [[strateginių tyrimų]] tėvas [[Karlas fon Klauzevicas]] apibrėžė karinę strategiją kaip „pasinaudojimą kovomis, siekiant pasiekti norimą karo baigtį.“ [[ B.H Liddellas Hartas| B.H Liddello Harto]] apibrėžimas deda mažiau dėmesio į kovas, jis strategiją apibrėžia kaip " kariuomenės platinimo ir pritaikymo meną norint pasiekti politikos tikslus ". Taigi, abu davė viršenybę politiniams tikslams virš karinių tikslų. JAV karinio jūrų laivyno koledžo instruktorius Andrius Wilsonas apibrėžė strategija kaip "procesą, kurio politiniai tikslai yra perteikiami kariniais veiksmais. "<ref name="Wilson2012">{{cite book

 

Rytų karinė filosofija pastebimą daug ankščiau, su pavyzdžiais, kaip antai "The Art of War aut. Sun Tzu maždaug 500 m. Prieš kristų.<ref name="Lionel Giles 2007">{{aut|Giles, Lionel}} [[The Art of War]] by [[Sun Tzu]] – Special Edition''. Special Edition Books. 2007.</ref>

 

Modernaus verslo strategija 1960 metais atsirado kaip studijų ir praktikos srytis; prieš tai, žodžiai „strategija“ ir „konkurencija“ retai atsirasdavo ryškiausioje valdymo literatūroje .<ref name="LOS2010">{{cite book

| isbn = 978-1-59139-782-3}}</ref><ref name="Ghemawat1">{{cite journal

| url = http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=264528

}}</ref>[[Alfredas Čandleris]] 1962 m. rašė, kad:. "strategija yra pagrindinių ilgalaikių tikslų nustatymas įmonėje, ir veiksmų bei išteklių, būtinų įgyvendinti šiuos tikslus, paskirstymas. " Michaelas Porteris 1980 metais strategiją apibrėžė kaip … "plačią formulę, kuria verslas ketina konkuruoti, kokie turėtų būti tikslai ir kokia politika bus reikalinga norint įgyvendinti šiuos tikslus " ir " … derinys tikslų, kurių įmonė siekia ir priemones (politikos), kuriomis ji planuoja ten patekti. ".<ref name="Porter1980">{{cite book

| isbn = 0-684-84148-7}}</ref>