bnmvvbnnnnnNuoNuo 9000 pr. m. e. dabartinės [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje jau gyveno vadinamosios Senosios Europos gentys, žinomos kaip paleolito Svidrų ir Pabaltijo Madleno kultūra. Apie 7000 m. pr. m. e. jas pakeitė mezolitinė Kundos kultūra, o ši ilgainiui peraugo į neolitinę Narvos kultūrą, kurią apie 2500 m. pr. m. e. pradėjo asimiliuoti dėl klimato atšalimo prie Uralo čia atsikėlę finougrai, atpažįstami iš šukinės duobelinės keramikos ir užsilikusių vietovardžių, kurių ypač gausu jau nuo dešiniojo Dauguvos kranto (Latvijos Vidžemė). Maždaug po 500 metų Rytų Pabaltijyje pasirodė [[indoeuropiečiai]] – virvelinės keramikos kultūros nešėjai, t. y. [[baltai|baltų]] genčių pirmtakai, kurie prie pat jūros sukurė Pamarių kultūros įvairovę bei vėliau rutuliojosi ir į [[Kuršas|kuršių]], [[Žiemgala|žiemgalių]] ir [[Sėliai|sėlių]] gentis. [[Latgaliai|Latgalių]] archeologinis klodas šiame areale yra naujesnis; spėjama, kad jie čia atsikėlė IV–V m. e. a. dėl prasidėjusio [[slavai|slavų]] kraustymosi į baltų gyvenamą Dnepro aukštupį.
