Azija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Reverted 1 edit by 62.80.225.143 (talk) identified as vandalism to last revision by Homo. (TW)
Eilutė 23:
[[Vaizdas:LakeBaikal.png|thumb|220px|Baikalas]]
 
Plotas 44,3 mln. km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje – [[Čeliuskino kyšulys]] (7755° 43′ š. pl.), pietuose – [[Piajo kyšulys]] (1° 16′ š. pl.), rytuose – [[Dežniovo kyšulys]] (169° 40′ v. ilg.), vakaruose – [[Babo kyšulys]] (26° r. ilg.). Jei neskaičiuoti Malajų salyno, visa Azija yra šiauriniame pusrutulyje.
Neisivaizduojam kur yra tiesiog spejam gal a frika
 
Aziją iš trijų pusių supa vandenynai – šiaurėje [[Arkties vandenynas|Arkties]], rytuose – [[Ramusis vandenynas|Ramusis]], pietuose – [[Indijos vandenynas]], pietvakariuose – [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] jūros ([[Viduržemio jūra|Viduržemio]], [[Egėjo jūra|Egėjo]], [[Marmuro jūra|Marmuro]], [[Juodoji jūra|Juodoji]] ir [[Azovo jūra|Azovo]]). 92 km pločio [[Beringo sąsiauris]] skiria Aziją nuo Amerikos. [[Sueco sąsmauka]] jungia Aziją su [[Afrika]](riba tarp jų eina [[Sueco kanalas|Sueco kanalu]]). Vakaruose Azija ribojasi su Europa, su kuria sudaro Eurazijos žemyną. Sutartinė riba tarp Azijos ir [[Europa|Europos]] eina [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] rytinėje papėdėje, [[Emba|Embos upe]] ir Kumos-Manyčo įduba, šiauriniu Kaukazo kalnų pakraščiu ([[Kaukazas]] priskiriamas Azijai). Pietryčiuose Malajų salynas Aziją skiria nuo [[Australija|Australijos]].
 
Azijos krantų ilgis ~62 800 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir ~2 mln km² – saloms. Plačiausioje vietoje (iš šiaurės rytų į pietryčius) Azija yra 11 455 km pločio.
 
Didžiausi pusiasaliai: [[Jamalo pusiasalis|Jamalo]], [[Taimyro pusiasalis|Taimyro]], [[Čiukčių pusiasalis|Čiukčių]], [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos]], [[Korėjos pusiasalis|Korėjos]], [[Indokinijos pusiasalis|Indokinijos]] ir [[Malakos pusiasalis|Malakos]], [[Indostano pusiasalis|Indostano]], [[Arabijos pusiasalis|Arabijos]], [[Mažosios Azijos pusiasalis|Mažosios Azijos]].
 
Didžiausios salos ir salynai:
* Arkties vandenyne: [[Šiaurės Žemė]], [[Naujojo Sibiro salos]], [[Vrangelio sala]],
* Ramiajame vandenyne: [[Kurilų salos|Kurilai]], [[Sachalinas (sala)|Sachalinas]], [[Japonija|Japonijos salynas]], [[Taivanas]], [[Hainanas]], [[Malajų salynas]],
* Indijos vandenyne: [[Andamanų salos]], [[Šri Lanka]].
 
Ilgiausios upės:
* į Arkties vandenyną: [[Jenisejus]], [[Obė]], [[Irtyšius]], [[Lena]],
* Ramųjį vandenyną: [[Amūras (upė)|Amūras]], [[Hvanghė]], [[Jangdzė]], [[Mekongas]],
* Indijos vandenyną: [[Tigras (upė)|Tigras]], [[Eufratas]], [[Indas (upė)|Indas]], [[Gangas]], [[Bramaputra]], [[Iravadis]],
* Aralo jūrą: [[Syrdarja]], [[Amudarja]].
 
Didžiausi ežerai: [[Kaspijos jūra]], [[Aralo jūra]], [[Baikalas]], [[Balchašas]], [[Isyk Kulis]], [[Urmija]], [[Vanas (ežeras)|Vanas]], [[Mirties jūra]], [[Tonlesapas]], [[Dongtingas]], [[Chankos ežeras|Chanka]], [[Chubsugulas]].
 
== Reljefas ==
Absoliutinių aukščių atžvilgiu Azija – kontrastingiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė [[Džomolungma]] (8848 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, – [[Baikalo ežeras]] (gylis 1620 m), [[Negyvoji jūra]] (altitudė –395 m), ir sausa [[Turfano įduba]] (–154 m). Krantai mažai išraižyti.