Romos respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Seniausiais laikais Romos „laukų brolijos“ (''fratres arvales'') žyniai kasmet iškilmingai apeidavo Romos laukus, o apėjimas greičiausia sutapdavo su seniausiomis Romos sienomis. Ši teritorija buvo maždaug 870. Pietuose Romėnai rėmėsi miestų federacija; šiaurėje prieš Romą stovėjo galingi, karalių valdomi [[Etruskai|etruskų]] miestai, tarpusavyje sudarę silpną federaciją; rytuose romėnai kovojo su giminingomis kalnų gentimis – [[sabinaisubinės]]s, [[volskai (Italija)|volskais]] ir [[ekvai]]s, kurie puldinėjo derlingą romėnų „Kampaniją“. Pirmoji 240 metų trukusios epochos (pasibaigusios visišku Italijos užkariavimu) dalis praėjo vykstant smulkiems susirėmimams. Šias dvi dalis pažymi Romos sudeginimas, tačiau po to miestas greitai atsigavo ir per vieną amžių tapo pernelyg galinga lotynų federacijos nare ir ėmė laikyti Lotynų sąjungą tik kaip savo politikos įrankį, o kiti lotynai siekė sau didesnio vaidmens. žodžiu, tikras užsipisimas.