Alfa skilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Du branduoliai identiški jei jie yra vienodi; kitų priežasčių tam nereikia.
Papildyta
Eilutė 1:
{{Branduoliniai procesai}}
[[Vaizdas:Alpha Decay.svg|thumb|200px|Alfa skilimas.]]
'''Alfa skilimas''' (arba '''alfa irimas''') yra toks [[radioaktyvusis skilimas]], kurio metu branduolys išspinduliuoja [[alfa dalelė|alfa dalelę]], susidedančią iš dviejų [[protonas|protonų]] ir dviejų [[neutronas|neutronų]] (identišką [[helis|helio]] [[atomo branduolys|branduoliui]]). SkilimoVisos metušios skylančiodalelės elementoskrieja palyginus gana vienodu maždaug 15000 km/s greičiu, atitinkančiu apie 5 MeV [[atominiskinetinė energija|kinetinę skaičiusenergija]] sumažėja(5% dviem[[Šviesos greitis|šviesos greičio]]). Dėl sąlyginai didelės masės, o+2 [[masėselektros skaičiuskrūvis|krūvio]] – 4ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir pastarasispraranda virstaenergiją, kitutodėl cheminiunet elementu.ir [[Pusėjimo trukmėoras|ore]] t<sub>½</sub>tenuskrieja būnakelis įvairicentimetrus.
 
Skilimo metu skylančio elemento [[atominis skaičius]] sumažėja dviem, o [[masės skaičius]] – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. [[Pusėjimo trukmė]] t<sub>½</sub> būna įvairi.
Alfa prigimtį 1928 m. išaiškino [[Georgijus Gamovas]].<ref>POŽĖLA, Ignas. ''Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga.'' Kaunas: Technologija, 2003, 218 p. ISBN 9955-09-330-7.</ref>
 
eilutė 17 ⟶ 18:
 
Čia <math> \alpha \ </math> yra alfa dalelė (<math> \;{}^4_2\hbox{He} </math>).
 
Dėl sąlyginai didelės masės, +2 [[elektros krūvis|krūvio]] ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir [[oras|ore]] tenuskrieja kelis centimetrus.
 
Didžioji dalis (apie 99 %) [[Žemė]]je sukuriamo helio yra požeminių mineralų telkinių, prisotintų [[Uranas (chemija)|urano]] ir [[toris|torio]], alfa skilimo rezultatas.