'''Ernstas Johanas Bironas''' (kitaip dar žinomas kaip Ernestas Jonas Bironas), ({{de|Ernst Johann von Bühren}}, [[1690]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kalnciemas]], dab. [[Jelgavos rajonas]] – [[1772]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Mintauja]]) – vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės [[Ana Ivanovna|Anos Ivanovnos]] favoritas.
== Biografija ==
[[Vaizdas:Biron Benigna.jpg|thumb|left|150px|Ernsto Birono žmona Benigna]]
StudijavoErnstas Bironas studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], bet ten pasižymėjo ne mokslais, o girtuokliavimu ir muštynėmis. Po sargybinio nužudymo pabėgo į Rusiją. Nuo [[1718]] m. Kuršo hercogienės Anos Ivanovnos dvariškis Kurše. Bet netrukus oberhofmeisteris [[Petras Bestuževas-Riuminas]] jį atleido. [[1724]] m. jo globėjas baronas Hermanas Karlas fon Keizerlingas jį vėl priėmė į dvarą, kur jis tapo našlės Anos Ivanovnos guodėju.
Nuo [[1730]] m. Ernstas Bironas turėjo [[Grafas (titulas)|grafasgrafo]] titulą. Kaip Anos Ivanovnos dvaro rūmininkas (oberkamergeris) 1730 m. atlydėjo ją iš Kuršo į Rusiją. Nors aukštų pareigų neužėmė, Ernstas Bironas faktiškai valdė Rusijos imperijos valstybę. Jo valdymo laikotarpis, Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“, reiškė vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. [[1737]] m. mirė [[Kuršo hercogystė]]s hercogas [[Ferdinandas Ketleris]]. Anos Ivanovnos pastangomis Bironas išrinktas Kuršo kunigaikščiu. Valdė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]. [[1740]] m. imperatorės testamentu paskirtas Rusijos regentu. Per 1740 m. [[lapkričio 8]] d. rūmų perversmą suimtas, apkaltintas pasikėsinimu į sostą ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1762]] m. imperatorius [[Petras III]] jį amnestavo, tačiau tik [[1763]] m., kai imperatore tapo [[Jekaterina II]], jisBironas atgavo Kuršo kunigaikštę, kurią [[1769]] m. perleido sūnui. <ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], III t.</ref>
