Sluckas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30:
Sluckas yra vienas seniausių [[Gudija|Gudijos]] ([[Baltarusija|Baltarusija]]) miestų, žinomų XII amžiaus pradžioje [[dregovičiai|dregovičių]] gyventose žemėse. Lavrentijaus metraštis Slucką mini 1127 m., o [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštis]] – 1116 m. ir 1149 m. datomis. Anksčiau priklausęs [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybei, XIII amžiuje Sluckas pateko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] įtakon. [[Traidenis|Traidenio]] laikais XIII amžiaus pabaigoje jis buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdomas, o nuo [[Gediminas|Gedimino]] XIV amžiaus pradžios nuolat pateko į jos sudėtį. Dėl prekybai palankios geografinės padėties Sluckas sparčiai vystėsi ir XIV amžiaus pradžioje tapo [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko kunigaikštystės]] centru. Nuo XIV amžiaus pradžios iki 1600 m. Slucką valdė [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijai]] priklausantys kunigaikščiai [[Olelkaičiai]]. 1441 m. miestas gauna savivaldos – [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. 1506 m. netoli Slucko sulaikytas totorių veržimasis į Lietuvą. 1564 m. Sluckas išskirtas iš [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] ir įjungtas į naujai sudarytą [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]]. 1600 m. paskutinei Slucko kunigaikščių įpėdinei Sofijai Olelkaitei ištekėjus už protestantiškos [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovo [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], Sluckas kartu su [[Kopylius|Kopylium]] po jos mirties 1612 m. perėjo [[Radvilos|Radvilų]] giminei. 1595 m. Slucką buvo užėmę prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] sukilę atamano [[Severynas Nalivaika|Severyno Nalivaikos]] vadovaujami kazokų būriai. 1648 m. Slucko tvirtovę nesėkmingai bandė užimti kazokų būriai. 1650 m. miestui pakartotinai suteiktos [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisės]].
=== Tvirtovės ===
Per XVII a. vidurio [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskva]] [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] įsakymu 1654 m. sustiprintos miesto sienos. Darbams vadovavo Slucko gubernatorius škotas [[Vilhelmas Patersonas]]. Tuo metu senųjų įtvirtinimų vietoje iškilo Slucko [[citadelė]], vadinama Naująja pilimi, miestą apjuosė nauja olandiško tipo [[Fortifikacija|fortifikacijos]] įtvirtinimai su 266 m. pločio, 8 m. aukščio pylimais ir 12 bastionų. Bendras miesto sienų ilgis siekė beveik 4 kilometrus, jose įrengti keturi vartai, iš jų trys - mūriniai. Šie įtvirtinimai leido Sluckui atsilaikyti prieš rusų kariuomenę, kurios būriai, vadovaujami kunigaikščio [[Aleksis Trubeckojus|Aleksio Trubeckojaus]] net du kartus - 1655 m. rugpjūčio 2-6 ir 27-30 d. buvo apsiautę miestą, bet jo paimti neįstengė. Suprasdamas Slucko strateginę karinę reikšmę [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] specialiu nutarimu miestą šešeriems metams atleido nuo mokesčių, o 1659 m. visas jo garnizonas - apie 1000 kavaleristų ir pėstininkų, tapo valstybės ginkluotųjų pajėgų dalimi. Pasibaigus karui su Maskva citadelė 1667-1669 m. toliau stiprinama ir rekonstruojama. Per visą karų ir neramumų kupiną XVII a. Slucko ir jo tvirtovių priešai neužėmė nei karto.
=== Valdant Radviloms ===
Eilutė 46:
Nuo 1715 iki 1773 m. Slucke veikė jėzuitų kolegija. Pamokslai buvo sakomi lenkų, o manufaktūros darbininkams – ir vokiečių kalbomis. Jėzuitai 1698 m. čia įsteigė gramatikos, 1702 m. poezijos, 1704 m. klases. Nuo 1750 m. pradėta dėstyti visuotinė istorija, vokiečių ir graikų kalbos<ref>http://www.jezuici.krakow.pl/cgi-bin/rjbo?b=enc&q=SLUCK&f=1</ref>.
[[Jeronimas Florijonas Radvila]] XVIII amžiaus viduryje Slucke įsteigė karo [[Kadetai|kadetų]] ir [[Baletas|baleto]] mokyklas
[[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė)]] Slucke 1736 m. – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] garsėjusią [[Kontušo juosta|kontušo juostų]] [[Manufaktūra|manufaktūrą]], veikusią iki 1844 m. Šioje manufaktūroje 1793 m. prie 28 audimo staklių dirbo 60 meistrų. Juostų audimo amatas suklestėjo manufaktūrai vadovaujant tekstilės meistrams [[Jonas Madžarskis|Jonui]] ir jo sūnui [[Leonas Madžarskis|Leonui Madžarskiams]]. Pastarojo anūkė [[Elžbieta Madžarska]] buvo kompozitoriaus [[Stanislovas Moniuška|Stanislovo Moniuškos]] (1819-1872) motina.<ref>http://slutsk-gorod.by/o-slutske/istoriya-slutska/item/sluckie-poyasa</ref>
Radvilos miestą valdė 1612–1695 m. ir 1744–1832 m.▼
=== Carų ir sovietų valdžioje ===▼
[[Vaizdas:Słucak, Trajčany. Слуцак, Трайчаны (N. Orda, 1864).jpg|thumb|Slucko Šv. Trejybės vienuolynas. Nugriautas XX amžiaus 5 dešimtmetyje. N. Ordos piešinys. 1864 m.]]
Rusijos imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] pakurstyti ir jos remiami Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir kalvinistų bajorijos atstovai 1767 m. kovo 20 d. Slucke susibūrė į konfederaciją, reikalaudami „sulyginti katalikų ir kitų tikėjimo išpažinėjų politines bei pilietines teises“. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrąjį Abiejų Tautų padalijimą]] 1793 m. Sluckas pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. Iki 1915 m. miestas buvo [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] pavieto centru.
Paskutiniais Slucko savininkais buvo [[Dominykas Jeronimas Radvila|Dominyko Jeronimo Radvilos]] (1786-1813) dukra [[Stefanija Radvilaitė]] (1809-1832) ir jos vyras [[Levas Vittgenšteinas]] (1799-1866), kuris po žmonos mirties miestą už 342 821 sidabrinių rublių 1847 m. pardavė carinės Rusijos vyriausybei.<ref>http://nasledie-sluck.by/ru/people/8/4420/</ref>
=== XX a. pradžia - vidurys ===
== Žymūs žmonės ==
eilutė 88 ⟶ 94:
* Avižonis K. Rinktiniai raštai, t. IV, Vilnius, 1994, p. 454–455.
* Sluckas. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom X (Rukszenice – Sochaczew) z 1889 r.
* http://proveniencijos.lnb.lt/slucko-gimnazijos-biblioteka
* http://proveniencijos.lnb.lt/slucko-evangeliku-reformatu-baznycios-biblioteka
== Išnašos ==
{{Minsko sritis}}
| |||