Pagal vaišnavų šventraštį Šrimad Bhagavatam (Bhagavat Purana), transcendentalistai Dievą suvokia trimis etapais: 1) # kaip visa persmelkiančią Didžiąjądidžiąją Dvasiądvasią - ''brahma'' (sat: amžinos būties aspektas) 2) # kaip visur esančią Aukščiausiąjąaukščiausiąją Sieląsielą - ''paramatma'' (sat-čit: būties ir žinojimo aspektai kartu) 3) # kaip Aukščiausiąjąaukščiausiąją Dieviškąjądieviškąją Asmenybęasmenybę - ''bhagavan'' (sat-čit-ananda: būties, žinojimo ir džiaugsmingos veiklos aspektai visi kartu). Tai palyginama su saulės šviesa (Didžiojididžioji Dvasiadvasia), saulės rutuliu (Aukščiausiojiaukščiausioji Sielasiela), ir saulės vidumi (Aukščiausiojiaukščiausioji Asmenybėasmenybė). Didžioji Dvasia''Brahma'' yra tarsi visur pasklidusi beasmenė dvasinė šviesa, Aukščiausioji Siela''Paramatma'' - žino viską, ir mato viską, glūdi kiekvienos šios visatos būtybės širdyje šalia individualių sielų ir jas lydi bei globoja, o Aukščiausioji Asmenybė''Bhagavanas'' - iš JosJo ir sklinda Didžiojididžioji Dvasiadvasia bei Aukščiausiojiaukščiausioji Sielasiela - yra pats koncentruočiausias Absoliutoabsoliuto pasireiškimas, ir apima visą savybių pilnatvę, ne tik tiesiog esa, ar žino, bet ir veikia, turi asmenines savybes.
