Gaudija vaišnavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gaudija vaišnavai''' – [[Monoteizmas|monoteistai]] [[Krišna|Krišnos]] garbintojai [[Indija|Indijoje]]; svarbaus Indijos [[religija|religijos]] reformatoriaus, [[Filosofas|filosofo]] ir mistiko, masinio religinio sąjūdžio [[Bengalija|Bengalijoje]] pradininko [[Čaitanja Mahaprabhu|Čaitanjos Mahaprabhu]] (1486-1534) pasekėjai, laikantys jį Krišnos inkarnacija (''[[Avataras|avatara]]''). Praktikuoja ir propaguoja ''[[bhakti joga|bhakti jogą]]''. Dar žinomi kaip krišnaitai ar krišnaistai, gaudijos, čaitanjaitai, Čaitanja vaišnavitai, Hare Krišnos, Bengalijos vaišnavos ir kitais vardais. Akademiniame diskurse gali būti klasifikuojami kaip viena iš autentiškų [[Induizmas|induizmo]] tradicijų, [[Sekta|sektų]], mokyklų, [[Kultas|kultų]] ir panašiai. Patys priskiria save vienai iš keturių Indijos vaišnavų grupiųmokyklų (mokinių sekų – ''sampradajų''), kurios viena kitą pripažįsta autentiškomis, – Brahma-Madhva ''sampradajai''. Iki 1966 m. Gaudija vaišnavų judėjimas buvo paplitęs ir žinomas tik Indijoje. [[Pasaulis|Pasaulyje]] jie tapo plačiau žinomi nuo tada, kai ''[[guru]]'' A. C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada išvyko pamokslauti už Indijos ribų ir įkūrė [[Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija|Tarptautinę Krišnos Sąmonės Organizaciją]] (ISKCON). Aukščiausia dvasingumo pakopa [[Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija|Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijoje]] yra [[Ekstatinė meilė Krišnai|ekstatinės meilės Krišnai]] būsena. Gaudija-vaišnavizmo įkūrėjas [[Čaitanja Mahaprabhu]] (Chaitanya Mahaprabhu) savo regėjimuose bendraudavo su Krišna ir patirdavo visus [[Ekstatinė meilė Krišnai|ekstatinės meilės Krišnai]] požymius.

"Gaudija" nurodo į Indijos regioną tarp Himalajų kalnų ir Vindhja kalvų, kuris vadinamas [[Arjavarta (Aryavarta)]] - Arijų Žeme. Ši Indijos dalis tradiciškai dalinama į penkias sritis (''Panča-Gauda-deša''): Sarasvatja ([[Kašmyras]] ir [[Pandžabas]]), Kanjakubdža ([[Utar Pradešas]], įskaitant dabartinį Lucknow miestą), Madhja-gauda Gauda ([[Madhja Pradešas]]), Maithila ([[Biharas]] ir dalis Bengalijos) ir Utkala (kita dalis Bengalijos ir visa [[Orisa]]). [[Bengalija]] kartais vadinama Gaudadeša, iš dalies dėl to kad įeina į Maithilos sritį, iš dalies dėl to kad XII amžiaus vieno iš Indijos karalių Lakšmano Senos sostinė Bengalijoje buvo žinoma Gaudos vardu. Ši sena sostinė vėliau buvo perkelta į Navadvipo vietovę vakariniame [[Ganga|Gangos]] krante, ir vadinama Gaudapuru, o dar vėliau - Majapuru. Šri Čaitanja Mahaprabhu gimė ten.

Pavadinimas "vaišnavai" kyla iš sanskrito vardo "[[Višnu]]". Šaknies "višn-" balsį pakeičiant į dvibalsį "ai", ir pridedant galūnę "-ava" gaunamas sanskrito žodis "vaišnava", kuris paraidžiui reiškia "Višnaus", kitaip sakant tas, kas glaudžiai susijęs su Višnumi, kas priklauso Višnui - Višnu garbintojas, Višnu pasišventęs tarnas. Pagal Gaudija vaišnavų teologiją, vaišnavas - tai asmuo, kurio sąmonė pilnai pašvęsta Višnu, kuris pasiekė meilės Dievui lygmenį ir nėra materialistiškos būties sampratos įtakoje. Vien tik įvardijimas ir apsirengimas neidentifikuoja vaišnavo; adeptas, kuris nėra pasiekęs intensyvaus pasišventimo Višnu, tam tikro dvasinio lygmens, laikomas vaišnavu tik sąlygine to žodžio prasme (''vaišnava-praja'', ''vaišnava-abhasa'', ''prakrita bhakta'' - panašus į vaišnavą, vaišnavo šešėlis, materialistiškas bhakta).