Kuršių nerijos nacionalinis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kuršių nerijos nacionalinis parkas''' - – [[nacionalinis parkas]] [[Lietuva|Lietuvos]] vakaruose, [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], užima 264,74  km² plotą. Parko direkcija yra [[Nida|Nidoje]]. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc.  – miškai), iš rytų parką skalauja [[Kuršių marios]] (16 proc. parko ploto), iš vakarų  – [[Baltijos jūra]] (47 proc. parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas [[1991]]  m. siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu [[Europa|Europoje]] kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. Ribojasi su [[Rusijos Federacija|Rusijos]] [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Rusija)|Kuršių nerijos nacionaliniu parku]].

Per neriją nusidriekia paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. 30  km nuo Klaipėdos yra paukščių žiedavimo stotis. Puikūs vaizdai atsiveria nuo apžvalgos aikštelių ant [[Garnių kalnas|Garnių kalno]], Naglių gamtos rezervate, ant [[Parnidis|Parnidžio]] ir [[Vecekrugas|Vecekrugo]] kopų ir [[Karvaičiai|Karvaičių]] kopų papėdėje, [[Pervalka|Pervalkos]] įlankoje, ant [[Meškos galva|Meškos galvos kopos]].

Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai ([[palvė]]), paplūdimiai  – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolatos kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. Kuršių marių pakrantės čia smėlėtos, su keletu nendrėmis apaugusių įlankų. Į marias daug kur leidžiasi smėlėti dar gyvų kopų krantai. Sausi ir nederlingi nerijos dirvožemiai, staigios ir dažnos orų permainos, stiprūs vėjai neleido plėstis gyvenvietėms ir buvo palankūs savitai augmenijai formuotis. Čia auga kitur Lietuvoje neaptinkama [[pajūrinė zunda]], [[tyrulinė erika]] ir daugybė augalų, būdingų atviriems smėlėtiems dirvožemiams. Parkas garsėja smėlingiems biotopams būdingomis smėlinėmis [[auslinda|auslindomis]].

Parke palankios sąlygos paukščiams. Nuo [[saulės laikrodis|saulės laikrodžio]] aikštelės prie [[Nida|Nidos]], nuo [[Avino kalnas|Avino kalno]], taip pat nuo kopų prie Pervalkos ir greta žiedavimo tinklų Naglių rezervate įrengtos paukščių stebyklos  – pajūriu traukiančius vandens paukščius ir tilvikus patogu stebėti beveik iš bet kurios vietos. Viena įspūdingiausių paukščių kolonijų yra greta [[Juodkrantė]]s. Čia senose pušyse ir eglėse yra mišri didžiųjų [[kormoranas|kormoranų]] ir pilkųjų [[garniniai|garnių]] gyvenvietė  – apie 1500 porų.

Be gamtos vertybių nacionaliniame parke saugomi ir kultūros paveldo objektai: etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a. pabaigos  – XX a. pradžios vilos [[Nida|Nidos]], [[Juodkrantė]]s, [[Preila|Preilos]], [[Pervalka|Pervalkos]], [[Smiltynė]]s gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, kiti būdingos medinės architektūros pastatai.

Įdomios senosios [[Nida|Nidos]] kapinės, memorialinės vietos, užpustytų kaimų vietovės. Yra keletas muziejų  – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus, Jūrų muziejus-akvariumas [[Smiltynė]]je, Žvejo etnografinė sodyba, gyventojų verslų ekspozicija, Gintaro galerija-muziejus, [[Tomas Manas|T. Mano]] kultūros centras Nidoje. Akį traukia daug gerai sutvarkytų ir restauruotų pamario žvejų sodybų, kurių ypač gausu Nidos ir Juodkrantės senosiose dalyse.

[[FileVaizdas:1999-europa-lithuania-Mi694.jpg|thumb|220px|1999  m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Kuršių nerijos nacionaliniam parkui]]

Parke yra išskirtinės sąlygos poilsiui: žuvingos marios, švarūs pajūrio paplūdimiai, grybingi miškai. Puikios sąlygos buriuoti. [[Nida|Nidoje]], [[Juodkrantė]]je ir [[Smiltynė]]je yra uostai, [[Preila|Preiloje]], [[Pervalka|Pervalkoje]] ir Nidoje  – valčių prieplaukos. Kuršių nerijoje nutiestas dviračių takas Nida-Preila-Pervalka (apie 12 km), Nidoje ir Juodkrantėje nuomojami dviračiai. [[Nagliai|Naglių]] rezervate yra pėsčiųjų takas. Gamtosauginiais tikslais nerijoje draudžiama kurti laužus, statyti palapines. Apsistoti galima poilsio namuose arba pas vietinius gyventojus.

Parke švenčiama Europos nacionalinių ir gamtos parkų diena, [[Žemės diena]], [[Miško diena]], vyksta Žvejo šventė, [[Kuršių marių regata]], festivaliai  – muzikinė žiema [[Neringa|Neringoje]], [[Tomas Manas|T. Mano]] tarptautinis festivalis, „Musica Baltica“, „Musica Domestica“, „Tek saulužė ant maružių“ ir kt.