Vano ežeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Eilutė 1:
baseinas{{coor -12title 500 km² Didžiausi miestai - tokie ir tokie. {{coorddms|38|38|N|42|49|E|region:TR_type:waterbody|display=inline, title|format=dm}}
{{Ežeras
|pavadinimas = Vanas
|paveiksliukas = STS079-781-53LakeVan (south) 01.jpg
|fotopav = Pietinis ežero krantas
|iteka = ''Karasu'', ''Hoşap'', ''Güzelsu'', ''Bendimahi'', ''Zilan'' ir ''Yeniköprü'' upeliai
|istekavieta = -[[Turkija]]
|plotis = 119
|plotas = 3 755
eilutė 10 ⟶ 11:
|turis = 607
|krantas = 430
|iteka = Karasu, Hošapas, Giuzelsu, Bendimahi, Zilanas ir Jenikiopriu
|aukstis = 1640
|isteka = -
|vieta = [[Armėnijos kalnynas]]
{{Commons|vikiteka =Category:Lake Van|no=T}}
}}
'''Vanas''' ({{Tr|Van Gölü}}, {{Ku|Gola Wanê}}, {{Arm|Վանա լիճ}}, {{Fa|دریاچه وان|Daryacheye Van}}) - – sūrus nenuotakus ežeras [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]], [[Turkija|Turkijos]] rytuose. Vanas - – didžiausias Turkijos ežeras, antras pagal dydį (po [[Urmija|Urmijos]]) Armėnijos kalnyno ežeras, didžiausias pasaulyje [[Natrio karbonatas|sodos]] ežeras ir ketvirtas pagal dydį nenuotakus ežeras pasaulyje. Telkšo 1640 m aukštyje virš jūros lygio.
 
'''Vanas''' ({{Tr|Van Gölü}}, {{Ku|Gola Wanê}}, {{Arm|Վանա լիճ}}, {{Fa|Daryacheye Van}}) - sūrus nenuotakus ežeras [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]], [[Turkija|Turkijos]] rytuose. Vanas - didžiausias Turkijos ežeras, antras pagal dydį (po [[Urmija|Urmijos]]) Armėnijos kalnyno ežeras, didžiausias pasaulyje [[Natrio karbonatas|sodos]] ežeras ir ketvirtas pagal dydį nenuotakus ežeras pasaulyje.
 
== Geologija ir geografija ==
 
Ežeras susidarė vakarinėje tektoninės kilmės duburio dalyje. Apsuptas [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] iš pietų, Kurdų kalnų iš rytų ir Aladaglaro kalnų iš šiaurės rytų. Vakaruose ir šiaurės vakaruose išsidėstę keletas užgesusių ugnikalnių, tarp jų stratovulkanai [[Siupchanas]] ir [[Nemrutas (ugnikalnis)|Nemrutas]].
 
Vakarinė ežero dalis giliausia, tarp Tatvano ir Ahlato yra didelis duburys gilesnis nei 400  m. Šiaurinė atšaka kur kas seklesnė, didžiausias gylis ~150  m, daugiausia mažiau nei 50  m. Krantai daugiausia skardingi. Ežere daug nedidelių salelių, ypač prie kranto, ir keturios didesnės - – Gadiras, Čarpanakas, [[Akdamaro sala|Achtamaras]] ir Atrekas.
 
[[Pleistocenas|Pleistoceno]] epochoje, prieš ~200 000 metų išsiveržusio Nemruto lavos srautai užblokavo nuotaką į Mušo slėnį, atskyrė duburį nuo [[Tigras (upė)|Tigro]] baseino.
 
Ežero dugne susikaupė storas nuosėdų sluoksnis, kai kur siekiantis 400  m. Manoma kad nuosėdose išsaugota informacija apie klimatą siekia 800 tūkstančius metų. Negilūs testiniai gręžimai parodė didelius vandens lygio svyravimus ir penkiolika gretimų ugnikalnių išsiveržimų per paskutinius 20 tūkstančių metų.
 
== Vanduo ==
 
Ežerą maitina keletas nedidelių upelių ir sniego tirpsmo vandenys. Vandens lygis per metus svyruoja ~0,5  m. Maksimumą pasiekia liepą. Vanduo stipriai šarminis (pH 9,7–9,8). Druskų kiekis – -22 22‰, duburiuose druskingumas pasiekia 67‰. Tarp ištirpusių druskų daug natrio druskų - – [[natrio karbonatas]], [[natrio sulfatas]], [[natrio chloridas]], taip pat [[Kalcio karbonatas|kalcio karbonato]] (~4 mg/l). Vasarą paviršiuje vanduo sušyla iki +20 °C, giliau nei 50 metrų vandens temperatūra pastovi +3 °C. Išskyrus kai kurias sekliosios šiaurinės atšakos dalis, ežeras žiemą neužšąla.
[[Vaizdas:STS079-781-53.jpg|thumb|250px|Palydovinė nuotrauka]]
 
== Vandens lygio svyravimai ==
 
Dar pirmieji tyrinėtojai pastebėjo terasą ežero pakrantėj liudijusią apie tai kad ežero lygis kadaise buvo 55  m aukštesnis.
 
1984  m. tarptautinė tyrinėtojų komanda išgręžė dugno nuogulų [[kernas|kerną]]. Jį ištyrus buvo nustatyta kad ežeras patiria didelius vandens lygio svyravimus. Aukščiausias vandens lygis buvo per paskutinį ledynmetį, prieš 18 000  m., ~72  m aukščiau dabartinio. Apie 7500 pr. m. e. vandens lygis nukrito iki maždaug 300  m žemiau dabartinio. Apie 4500 pr. m. e. vandens lygis taip pat dramatiškai vėl pakilo.
 
Ežeras patiria taip pat ir nedidelės amplitudės svyravimus, pvz., devyniasdešimtaisiais vandens lygis pakilo 2,6  m, užtvindydamas didelius dirbamos žemės plotus.
 
== Fauna ir flora ==
eilutė 44 ⟶ 46:
== Ekonomika ==
 
Ežeru kursuoja traukinių keltas. 8 dešimtmetį tiesiant geležinkelį jungiantį Turkiją ir Iraną, buvo nuspręsta, kad ekonomiškiau įrengti traukinių keltą, nei tiesti bėgius kalnuota vietove aplink ežerą. Ežeras sušvelnina klimatą ir sudaro palankias sąlygas žemdirbystei 1700  m aukštyje, žemyninio klimato zonoje. Ežero apylinkėse auginami viduržemio klimato zonoje augantys vaismedžiai - – alyvmedžiai, persikai, granatai. Ežerą supa sodai ir grūdinių kultūrų laukai.
 
<!--
== Doh ==
 
baseinas -12 500 km² Didžiausi miestai - tokie ir tokie. {{coord|38|38|N|42|49|E|region:TR_type:waterbody|display=inline, title|format=dm}}
-->
 
Miestati prie Vano: [[Vanas (Turkija)|Vanas]], [[Tatvanas]], [[Ahlatas]], [[Erdžišas]].
{{Commons|Category:Lake Van|no=T}}
 
[[Kategorija:Turkijos ežerai]]