Atlantinė silkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Glenn (aptarimas | indėlis)
-interwiki - moved to wikidata
Eilutė 16:
{{Taxobox_FB | fbsid=24}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Atlantinė silkė''' ({{la|Clupea harengus}}, {{en|Atlantic herring}}, {{de|Atlantischer Hering}})  – [[silkiažuvės|silkiažuvių]] būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45  cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta [[Irklakojai vėžiagyviai|irklakojais]] bei [[Aukštesnieji vėžiagyviai|aukštesniaisiais vėžiagyviais]], nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta [[ruoniniai|ruoniai]], [[banginiai]], [[menkiažuvės|menkės]] ir kitos didesnės žuvys.
 
Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi [[Naujoji Anglija|Naujosios Anglijos]] ir [[Kanada|Kanados]] Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiau uždarose [[Meino įlanka|Meino]] ir [[Šventojo Lauryno įlanka|Šventojo Lauryno įlankose]]. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.
Eilutė 22:
== Ekologinė reikšmė ==
 
Silkės suvartoja didžiulius [[Zooplanktonas|zooplanktono]] kiekius, taip panaudodamos [[vėžiagyviai|vėžiagyvių]] biomasę [[Pelaginė zona|pelaginėje zonoje]]. Savo ruožtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims.
 
== Geografinis paplitimas ==
 
Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo [[Meino įlanka|Meino įlankos]], [[Šventojo Lauryno įlanka|Šventojo Lauryno įlankos]], Fandi[[Fandžio įlanka|Fandžio įlankos]], [[Labradoro jūra|Labradoro jūros]], [[Deiviso sąsiauris|Deiviso sąsiaurio]], [[boforto jūra|Boforto jūros]] iki [[danijosDanijos sąsiauriai|Danijos sąsiaurių]], [[Norvegijos jūra|Norvegijos jūros]], [[šiaurėsŠiaurės jūra|Šiaurės jūros]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] (atskiras porūšis), [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]], [[keltų jūra|Keltų jūros]] ir [[Biskajos įlanka|Biskajos įlankos]].
 
{{Commons|Clupea harengus|no=T}}
== Istorija ==
[[File:Heringsfass.JPG|thumb|240px|left|Clupea harengus]]
 
Lietuvoje maistui silkės gabentos iš Vakarų Europos jau nuo [[XIII a.]] pab.–[[XIV a.]] pr. Jas iki XVI a. pr. dažniausiai veždavo [[Hanzos sąjunga|Hanzos pirkliai]] (per [[Gdanskas|Gdanską]], [[Ryga|Rygą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]]). Vėliau buvo nuolat vežamos iš Europos šalių. Nuo [[XVIII a.]] iki [[1811]] m. Vilniuje silkėmis prekiavo druskininkų cechas. Tarpukario Lietuvoje silkės per Klaipėdą į Lietuvą vežtos iš [[JK|Jungtinės Karalystės]]. 1929–1938 m. atlantinė silkė sudarė 97,9 % visos į Lietuvą įvežtos žuvies. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 4,8 kg silkės. 1950–1969 m. lietuvių žvejai silkes žvejojo Atlanto vandenyne (vėliau dėl menkstančių išteklių žvejyba apribota).
 
Lietuvoje silkė tradiciškai būdavo pasninko maistas; sūdyta arba kepta valgyta su virtomis [[bulvė]]mis, [[duona]], jos sūrime buvo mirkomos daržovės. [[Žemaičiai]] silkių dėdavo į pusryčių košę, o miltuose pavoliotų ir ant žarijų pakepintų įtrindavo į rūgusį pieną. Nuo XX a. vid. paplito vadinama silkė „pataluose“: marinuota silkė su virtų daržovių ([[valgomoji morka|morkų]], [[burokėliai|burokėlių]]), [[svogūnas|svogūnų]], [[grybai|grybų]] garnyru.<ref>{{TLE|3|665–666}}</ref>
 
{{Commons|Clupea harengus|no=T}}
[[FileVaizdas:Heringsfass.JPG|thumb|240px|left|Clupea harengus]]
[[Kategorija:Silkiažuvės]]