Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S žodis "laiduoti" pakeistas į labiau paplitusį "garantuoti" |
||
Eilutė 1:
'''Europos žmogaus teisių konvencija''' ('''EŽTK'''; oficialus pavadinimas – ''Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija'') – tai daugiašalė [[tarptautinė sutartis]], kuri skirta [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] ir pagrindinių [[laisvė|laisvių]] apsaugai [[Europa|Europoje]]. Europos žmogaus teisių konvencija buvo parengta [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir pateikta pasirašymui 1950 metų lapkričio 4 dieną, o įsigaliojo 1953 metų rugsėjo 3 dieną, kada dokumentą [[ratifikacija|ratifikavo]] reikalaujamas [[valstybė|valstybių]] skaičius (10 valstybių). Prie Konvencijos yra prisijungusios 47 [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] valstybės narės, šios tarptautinės sutarties pasirašymas yra stojimo į [[Europos Taryba|Europos Tarybą]] būtina sąlyga.
Europos žmogaus teisių konvencijos narės įsipareigojo
Europos žmogaus teisių konvencija įvardijama kaip veiksmingiausia ir pažangiausia tarptautinio lygmens [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] apsaugos sistema.<ref>VADAPALAS, Vilenas. ''Tarptautinė teisė''. Vilnius: Eurgrimas, 2006, p. 277. </ref><ref>''European Convention on Human Rights(ECHR)''. Encyclopædia Britannica. In Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012.</ref><ref>KATUOKA, Saulius. Europos žmogaus teisių konvencija. In ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Kaunas: Spindulys, 2004, t. 5, p. 709.</ref> Konvencija žymėjo didelius pokyčius tarptautinėje teisėje – pirmą kartą tarptautinės teisės istorijoje individas įgijo realias galimybes ginti savo teises tarptautiniu lygiu, teikdamas skundą tarptautiniam teismui.<ref>JOČIENĖ, Danutė. ''Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos įtaka nacionalinei teisei bei jurisprudencjai, tobulinant žmogaus teisių apsaugą. Konvencijos ir Europos Sąjungos teisės santykis.'' In Jurisprudencija, 2007, 7(97), p. 17. </ref> Priėmus Europos žmogaus teisių konvenciją, [[žmogaus teisės]] iš neapibrėžtų principų virto konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, kurių laikymąsi buvo patikėta prižiūrėti specialioms tarptautinėms institucijoms.<ref>VADAPALAS, Vilenas. ''Tarptautinė teisė''. Vilnius: Eurgrimas, 2006, p. 277.</ref>
|