|
Pradžia perversmui buvo duota smulkiais išradimais [[Anglija|Anglijos]] Lankašyro grafystėje, iš kurių bene svarbiausias – „Jenny“ verpimo mašinos išradimas (Jamesas Hargreavesas; patentuotas [[1765]] m., nors kojos buvo išlaisvintos, darbininkams jas tekdavo sukti rankomis). [[1769]] m. Richardas Arkwrightas pritaikė šiai mašinai varomąją jėgą, kas žymiai pagreitino jos darbą (pradžioje su vėjo energija, tad pirmasis fabrikas, kuriame buvo šių mašinų, pavadintas „Vėjo malūnas“, vėliau buvo varoma vandens energija; šioms mašinoms reikėjo statyti specialias patalpas su jėgos varomosiomis, taigi jos buvo stacionarios, skirtingai nei „Jenny“). Šie atradimai iš esmės ir tapo pagrindu mašinų raidai kitose srityse, bet jie pradėjo atpalaiduoti ir darbo jėgą.
Greitaeigės šaudyklės su šovos įtaisu išradimas [[1733]] m. (John Kay) paspartino darbą audėjams, bet perversmas audimo srityje prasidėjo tik XVIII a. pabaigoje, kai Edmundas Cartwrightas [[1785]] m. sukonstravo pirmąsias mechanines audimo stakles, kurias [[1792]] m. dar patobulino. VisosVisas audimo operacijosoperacijas buvo atliekamosatlikdavo garo mašinos (labai patobulintos ir [[1769]] m. užpatentuotos [[James Watt|Jameso Watto]]). Naujas žingsnis kuriant sudėtingas mašinas buvo žengtas Prancūzijoje, kur [[1804]] m. [[Lionas|Liono]] tekstilės inžinierius Josephas Marie Jacquardas, tobulindamas ankstesnes audimo stakles, išrado stakles šilkui austi.
Tačiau iš pradžių šios audimo mašinos nebuvo tiektokios efektyvios pagal spartą, kaip rankų darbas. Be to, garo jėgos ir mašinų plačiai naudoti nebuvo galimybės, kol nepradėta išgauti daugiau akmens anglies – efektyviausio kuro garui gauti. Daugelis tyrinėtojų pripažįsta, kad pirmoji moderni pramonės įmonė buvo [[1761]] m. Birmingeme Matthew Boultono įkurta Soho manufaktūra.
Mašinų taikymas reikalavo keisti darbo organizavimą. Kai mašinų diegimas ir samdomasis darbas tapo visuotiniu, darbininkai į tai reagavo skausmingai. Jau [[1779]] m. 8 tūkst. darbininkų minia Anglijoje atakavo fabriką ir sudegino jį iki pamatų, sukildamasukildami prieš gerokai efektyvesnes mašinas. Apie [[1811]] m. tokie protestai prieš naują technologiją apėmė jau visą Angliją. Daužant fabrikus, buvo paskleisti gandai, kad minios veiksmams vadovavo karalius ar generolas Luddas, dėl ko judėjimą pavadino [[luditai]]s.
XIX a., kadangi medinės audimo staklės buvo nepakankamai tvirtos, todėl imta gaminti metalines mašinas – tai skatino [[metalurgija|metalurgijos]] pramonės vystymą. Ieškant vis grynesnės ir tvirtesnės geležies, buvo vystoma [[ketus|ketaus]] ir [[plienas|plieno]] gamyba. [[1856]] m. seras Henry Bessemeras užpatentavo konverterinį plieno gamybos būdą. Nors iš pradžių jis buvo neparankus Vidurio Europos plieno pramonei, kadangi ten geležies rūda turėjo daug fosforo, ši problema buvo išspręsta [[1870]] m. Po to aukštos kokybės plienas galėjo būti lydomas daug pigiau ir didesniu kiekiu negu pirmagausiau. Plienas ne taip rūdijo kaip geležis, buvo patvaresnis ir lengviau apdorojamas, todėl jis buvo labai plačiai pritaikytas geležinkelio bėgiams tiesti, laivams, tiltams, dangoraižiams, traukiniams statyti, mašinoms gaminti. XIX a. 8 dešimtmetyje išradus elektrolitinį būdą, iš kriolito bei aliuminio oksido lydalo pradėtas gaminti aliuminis. 9 dešimtmetyje alotropijosdėl dėkaalotropijos rinkoje pasirodė platus asortimentas aukštos kokybės lydinių, tinkamų įrankiams ir ginklams gaminti.
== Pramonės perversmo rezultatai ==
|
