Juodkalnijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S neveikianti nuoroda |
S (GR) File renamed: File:Montenegro.JPG → File:Das Fürstentum Montenegro im Jahre 1862.jpg File renaming criterion #2: To change from a meaningless or ambiguous name to a name that describes what the... |
||
Eilutė 44:
[[1089]] metais buvo įkurta ''Antivaro'' (dabar − ''Baro'') arkivyskupija. Nepriklausoma katalikiška kunigaikštystė gyvavo maždaug šimtą metų. Dvyliktojo amžiaus pabaigoje ji buvo prijungta prie tuo metu besiplečiančios ortodoksiškos, nuo [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] nepriklausomos, [[Serbai|serbų]] valstybės. Penkioliktajame amžiuje dabartinė Juodkalnija tapo [[Venecijos respublika|Venecijos respublikos]] valda, kurią kaip Venecijos vasalai valdė vietiniai ortodoksai kunigaikščiai. Penkioliktojo amžiaus pabaigoje dalis [[Balkanai|Balkanų]], taip pat ir Juodkalnija atsidūrė [[Turkai|turkų]] [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] sudėtyje, tačiau Juodkalnijos kunigaikštystė išlaikė tam tikrą [[Autonomija|autonomiją]].
[[Vaizdas:Das Fürstentum Montenegro im Jahre 1862.
Nuo septynioliktojo amžiaus pabaigos iki devynioliktojo vidurio Juodkalniją valdė [[Ortodoksai|Ortodoksų]] Bažnyčios metropolitai. Metropolito ir kunigaikščio titulas buvo paveldimas. Mirus metropolitui − kunigaikščiui, valstybinę ir bažnytinę valdžią perimdavo jo paskirtas sūnėnas. Devynioliktojo amžiaus antrojo pusėje, po [[Austrija-Vengrija|Austrijos−Vengrijos]], [[Rusijos-Turkijos karas 1877-1878 m.|Turkijos ir Rusijos karų]], Juodkalnijos kunigaikštystė buvo sekuliarizuota − ortodoksų metropolitas atsisakė politinės valdžios, buvo įkurtas parlamentas, su [[Šventasis Sostas|Šventuoju Sostu]] sudaryta sutartis, apibrėžianti katalikų teises, Baro katalikų arkivyskupas tapo parlamento nariu.
| |||
