Vikipedija

Animė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 596 keitimai
papildyta
{{SavStr}}
Eilutė 1:
: ''„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes žr. [[Ova (reikšmės)]].''
'''Anime''' ({{ja|アニメ}})  – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti [[tradicinė animacija|piešiami ranka]] ir/arba [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai [[manga]].
 
Pats žodis ''anime'' yra japonų kalbos žodžio ''animēshon'' (アニメーション, liet. ''animacija'') trumpinys; pastarasis terminas vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.<ref name="japanese">{{cite web |url=http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp |title=What is Anime? |publisher=Bellaonline |accessdate=2007-10-28 |work=Lesley Aeschliman| archiveurl= http://web.archive.org/web/20071107150423/http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp| archivedate= 2007-11-07 | deadurl= no}}</ref> Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref> Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis ''anime'' neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.<ref name="rwby">{{cite web|last=Rush|first=Amanda|title=FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"|url=http://www.crunchyroll.com/anime-news/2013/07/12/feature-inside-rooster-teeths-rwby|publisher=Crunchyroll|accessdate=2013-07-18|date=2013-07-18}}</ref><ref name=escapist>{{cite web|last=O'Brien|first=Chris|title=Can Americans Make Anime?|url=http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime|work=The Escapist|publisher=The Escapist|accessdate=2013-07-17|date=2012-07-30}}</ref><ref name="Torkaizer">{{cite web|last=Fakhruddin|first=Mufaddal|title='Torkaizer', Middle East's First Anime Show|url=http://me.ign.com/en/news/9594/-torkaizer-middle-east-s-first-anime-show|publisher=IGN|accessdate=2013-06-12}}</ref> Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.<ref name=anna/>
 
Pirmoji komercinė japoniška animacija datuoja 1917  m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas [[Osamu Tezuka]]. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl gamybos procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriama vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „[[Studio Ghibli]]“, „[[Gainax]]“ ir „[[Toei Animation]]“.<ref name="Brenner">Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.</ref>
 
== Terminologija ir vartojimas ==
Anime yra viena iš meno formų, konkrečiai animacija, kuri apima įvairius kino [[žanras|žanrus]], bet pati savaime gali būti klaidingai laikoma žanru.<ref name="Gilles"/> Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (''animēshon''), užrašomas [[katakana]] rašmenimis.<ref name=anna/> Šis terminas yra trumpinamas kaip アニメ (''anime''). Abi  – originali ir sutrumpinta  – žodžio formos yra lygiareikšmės [[Japonų kalba|japonų kalboje]], tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas ''anime'' vartojamas nurodyti bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai.<ref name="japanese"/><ref>{{cite web |url=http://www.artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf |format=PDF |title=Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit |year=2007 |publisher=Art Gallery New South Wales |accessdate=2007-10-28 |archiveurl = http://web.archive.org/web/20070830033821/http://artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf <!--DASHBot--> |archivedate =2007-08-30}}</ref> Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref><ref name="Oxford">{{cite web|url=http://www.oed.com/view/Entry/248729?rskey=NwstkV&result=3&isAdvanced=false#eid |title=Anime |publisher=[[Oxford English Dictionary]] |accessdate=2014-08-02}}</ref>
 
Žodžio ''anime'' etimologija ginčytina. Manoma, kad tai skolinys iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] ({{en|animation}} 'animacija'), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] žodžio ''dessin animé'' (animuotas, animuoti paveiksliukai),<ref name="etymology"/><ref name="Frederik L.">Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). ''Manga! Manga!: The World of Japanese Comics'' (Reprint ed.). Tokyo, Japan: [[Kodansha]] International. ISBN 0-87011-752-1.</ref> bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.<ref name=anna/>
Eilutė 13:
Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, ''anime'' anglų kalboje kartais rašomas kaip ''animé'', kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.
 
Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, ''Super Robot Monkey Team Hyperforce Go'', ''Teen Titans'', ''[[Avatar: The Last Airbender]]''<ref>http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime</ref> ir ''Kappa Mikey''  – pastarasis iš tiesų yra anime parodija.<ref name=anna/> Žodis ''anime'' nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra [[Kinija|kiniškų]] bei [[Korėja|korėjietiškų]] anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.
 
=== Sintaksė, morfologija ===
Eilutė 25:
== Istorija ==
{{Main|Anime istorija}}
[[Vaizdas:Anime cell 1917.jpg|thumb|left|Seniausios išlikusios japoniškos [[trumpametražis filmas|trumpametražės]] animacijos celė, pagaminta 1917  m.]]
Anime istorija prasidėjo [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje, kai Japonijos [[režisierius|filmų kūrėjai]] ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="manga!">{{cite book |last=Schodt |first=Frederik L. | title=Manga! Manga!: The World of Japanese Comics |publisher=[[Kodansha]] International |date=perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.) |location =Tokijas, Japonija |isbn=0-87011-752-1 }}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo [[Osamu Tezuka]], dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.<ref>{{cite web |url=http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archiveurl=http://web.archive.org/web/20071231013227/http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archivedate=2007-12-31 |title=Osamu Tezuka: The God of Manga |accessdate=2012-01-16 |last=Gravett |first=Paul |year=2003}}</ref>
 
Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo [[animatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |url=http://imprinttalk.com/?p=1557 |title=Japan's oldest animation films |journal=ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
 
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944  m.)]]
1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija [[Japonija|Japonijoje]] lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką. Dėl konkurencijos iš užsienio kūrėjų nebuvimo dauguma animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbo prie pigesnės [[Tradicinė animacija#Technikos|iškarpų animacijos]] užuot naudoję [[Tradicinė animacija#Plastikinės plėvelės|animacijos celes]].<ref>{{cite web|url=http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml|title=Pioneers of Japanese Animation (Part 1)|last=Sharp|first=Jasper|date=2004-09-23|publisher=Midnight Eye|accessdate=December 11, 2009| archiveurl= http://web.archive.org/web/20100117151328/http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml| archivedate= 2010-01-17 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti [[edukacinė animacija|edukacinę animaciją]] ir skleisti [[propaganda|propagandą]].<ref>{{cite book|last=Yamaguchi|first=Katsunori|author2=Yasushi Watanabe|title=Nihon animēshon eigashi|publisher=Yūbunsha|year=1977|pages=26–37}}</ref> Pirmasis [[garsinis filmas|garsinis]] anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933  m. sukūrė Masaoka.<ref name="animeguide">{{cite book |title=Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988) |last=Baricordi |first=Andrea |author2=de Giovanni, Massimiliano|author3= Pietroni, Andrea|author4= Rossi, Barbara|author5= Tunesi, Sabrina |date = 2000 m. gruodis|publisher=Protoculture Inc. |location=Montreal, Quebec, Canada |isbn=2-9805759-0-9 |page=12}}</ref><ref name="kodanasha1993">{{cite book |title=Japan: An Illustrated Encyclopedia |year=1993 |publisher=[[Kodansha]] |location=Tokyo, Japan |isbn=978-4-06-206489-7}}</ref> Apie 1940  m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944  m.), režisuotas Seo, gavus finansavimą iš [[Japonijos imperatoriškasis laivynas|Japonijos imperatoriškojo laivyno]].<ref>Official booklet, ''The Roots of Japanese Anime'', DVD, Zakka Films, 2009.</ref>
 
Kompanijos „[[The Walt Disney Company]]“ išleisto 1937  m. pilnametražio filmo „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.<ref>{{cite web |url=http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html |title=A Brief History of Anime |year=1999 |accessdate= 2007-09-11 |work=Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070824124913/http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html| archivedate= 2007-08-24 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.<ref>{{cite web|url=http://novaonline.nvcc.edu/eli/evans/his135/Events/Anime62/Anime62.html|title=The History of Anime & Manga |last=Zagzoug|first=Marwa|date=2001 m. balandis|publisher=Northern Virginia Community College|accessdate=2012-11-22}}</ref> Taip galop, 1960  m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964  m.
 
Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti [[manga]], japoniškų [[komiksų knyga|komiksų knygų]] ir [[grafinis romanas|grafinių romanų]], populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus [[robotas|robotus]] (už Japonijos ribų žinomas kaip ''[[mecha]]'') įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į ''Super Robot'' žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio ''Real Robot'' žanrą. Anime apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos ''mainstream'' rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002  m. studijos „[[Studio Ghibli]]“ animatoriaus [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ [[Berlyno filmų festivalis|Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje]] pelnė „[[Auksinis lokys|Auksinio lokio]]“ apdovanojimą, o 2003  m. [[75-oji Oskarų teikimo ceremonija|75-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje]] laimėjo „[[Oskaras|Oskarą]]“ už geriausią animacinį filmą.
 
== Bruožai ==
Eilutė 48:
Japonijos animacijos studijos pirmosios pradėjo naudoti daugelį [[ribota animacija|ribotos animacijos]] technikų, suteikdami anime savitą vaizdavimo stilių. Priešingai nei „[[Disney]]“ animacijoje, kur akcentuojami veikėjų judesiai, anime pabrėžia piešimo kokybę ir leidžia ribotos animacijos metodams kompensuoti judėjimui skirto laiko stoką. Tokie metodai neretai panaudojami ne tik tam, kad patenkinti laiko rėmus, bet ir kaip meninės priemonės.<ref name="ChicksOnAnimeSep2008">{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/chicks-on-anime/2008-09-16|last1=Dong |first1=Bamboo |last2=Brienza |first2=Casey |last3=Pocock |first3=Sara |last4=Sevakis |first4=Robin |title=Chicks on Anime - Sep 16th 2008 |series=Chicks on Anime |publisher=[[Anime News Network]] |date=2008-09-16 |accessdate=2012-09-30}}</ref> Anime scenose pagrindinis dėmesys skiriamas trimačių vaizdų išpildymui, o foninės ir instrumentinės detalės padeda sukurti reikiamą kūrinio atmosferą.<ref name="Frederik L."/> Foninis vaizdas ne visuomet yra išgalvojamas, kartais jis būna paremtas tikromis vietovėmis, kaip tai padaryta kuriant filmą „[[Keliaujanti Haulo pilis]]“.<ref name=dc >{{cite book | title=The Anime Art of Hayao Miyazaki | publisher=McFarland | year=2006 | author=Cavallaro, Dani | pages=157–171}}</ref>
 
Kinematografiniai anime efektai skiriasi nuo tų, kurie naudojami amerikiečių animacijoje. Anime piešiami taip, kad sudarytų įspūdį tarytumei viskas buvo filmuota kamera, t. y. pasitelkiant greitai judančių objektų fotografavimą, priartinimą, filmavimą iš toli ir iš skirtingų kampų bei sudėtingus dinaminius kadrus  – tai, ką realybėje sukurti būtų sudėtinga.<ref name="Gilles"/><ref name="production">{{cite web|url=http://www.huitula.com/productionIG2_page2.htm|title=Anime production process - feature film|year=2000|accessdate=2007-08-27|work=PRODUCTION I.G| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070815101432/http://www.huitula.com/productionIG2_page2.htm| archivedate= 2007-08-15 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.understandinganime.com/cinematography.php |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080613154025/http://www.understandinganime.com/cinematography.php |archivedate=2008-06-13 |title=Cinematography: Looping and Animetion Techniques |year=1999 |accessdate= 2007-08-29 |work=Understanding Anime}}</ref> Priešingai nei su amerikietiška animacija, anime kūrimo proceso metu animacija sukuriama dar prieš veikėjų įgarsinimą; dėl to japoniškoje versijoje kartais gali pasitaikyti [[lūpų sinchronizacija|lūpų sinchronizavimo]] nesutapimų.<ref name="Gilles"/>
 
=== Žanrai ===
Anime paprastai klasifikuojami į tokias tikslines auditorijas kaip ''kodomo'' (vaikai), ''shōjo'' (merginos), ''shounen'' (vaikinai) ir įvairų žanrų spektrą, besitaikantį į suaugusiųjų auditoriją. Shoujo ir shounen anime kartais apima elementus, populiarius abiejų lyčių tarpe, tokiu būdu siekiant patraukti abiejų lyčių dėmesį. Suaugusiesiems skirti anime pasižymi lėtesniu tempu ir gilesniu siužetu, kas jaunesnės auditorijos paprastai netraukia, bei taip pat suaugusiųjų temomis ir situacijomis. Tam tikras susaugusiesiems skirtų anime kūrinių pogrupis, pasižymintis pornografiniais elementais, Japonijoje žymimas „R18“ ženklu, bet už Japonijos ribų visi tokie kūriniai grupuojami į vieną kategoriją  – ''[[hentai]]'' (liet. ''iškrypimas''). Tuo tarpu daugybėje anime požanrių, skirtų visoms auditorijų grupėms, pasitaiko ''[[ecchi]]'', seksualinių temų ar jų atspalvių be [[lytinis aktas|lytinio akto]] vaizdavimo, kaip būdinga komedijos ar [[haremas (žanras)|haremo]] žanrams; dėl populiarumo tarp paauglių ir suaugusiųjų anime entuziastų ecchi elementų įtraukimas į anime yra laikomas viena iš [[fanservice]] formų.<ref name="askjohn">Ask John: [http://www.animenation.net/blog/2005/05/20/ask-john-why-do-americans-hate-harem-anime/ Why Do Americans Hate Harem Anime?]. animenation.net. 2005-05-20. ''Note: fan service and ecchi are often considered the same in wording.''</ref><ref name="Brenner"/>
 
Anime skirstoma į daug žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga.<ref name="Gilles"/> Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime  – veiksmo.
 
Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir [[manga]]:
Eilutė 63:
* '''Bishōnen''' (jap. 美少年, gražus berniukas) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių, elegantiškų berniukų ar vyrų. Pavyzdys: ''Fushigi Yuugi'' (jap. ふしぎ 遊戯), ''Yamato Nadeshiko Shichi Henge'' (jap. ヤマトナデシコ七変化).
* '''Ecchi''' (jap. エッチ, atsitiktinė erotika), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro, pavyzdžiui, ''[[Love Hina]]'' (jap. ラブ ひな), ''[[Umisho]]'' (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
* '''Hentai''' (jap. 変態, nenormalumas, iškrypimas) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje  – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdys: ''Urotsukidoji'' (jap. うろつき童子), ''Wicked City'' (jap. 妖獣都市), ''La Blue Girl'' (jap. 淫獣学園), ''[[Kite]]'' (jap. カイト).
* '''Josei''' (jap. 女性, jauna moteris), tai jaunoms moterims skirtas anime, tai vienas rečiausių anime žanrų. Pavyzdys: ''NANA'' (ナナ), ''[[Honey and Clover]]'' (jap. ハチミツとクローバー).
* '''Kodomo''' (jap. 子供, vaikas), tai vaikams skirtas anime, pavyzdžiui, ''Doraemon'' (jap. ドラえもん), ''Arashi no Yoru ni'' (jap. あらしのよるに).
* '''Mecha'''  – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys ''[[Mobile Suit Gundam]]'' (jap. 機動戦士ガンダム), ''Sōkyū no Fafner'' (jap. 蒼穹のファフナー), ''[[Patlabor]]'' (jap. 機動警察パトレイバー), ''[[Code Geass]]'' (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), ''[[Neon Genesis Evangelion]]'' (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
* '''Moé''' (jap. 萌え)  – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli, pavyzdžiui, ''Little Snow Fairy Sugar'' (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), ''Ouran High School Host Club'' (jap. 桜蘭高校ホスト部).
* '''Progressive''', tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime, pavyzdžiui, ''Manie-manie'' (jap. 迷宮物語), ''Hoshi no koe'' (jap. ほしのこえ), ''Studio 4&nbsp;°C'' darbai.
* '''Seinen''' (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdys: ''[[Oh My Goddess!]]'' (jap. ああっ女神さまっ!), ''Ef - – a Tale of Memories'', ''Haibane Renmei'' (jap. 灰羽連盟), ''Nodame Cantabile'' (jap. のだめカンタービレ).
* '''Slice of life''' gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdys: ''Bartender'' (jap. バーテンダー), ''Binbou Shimai Monogatari'' (jap. 貧乏姉妹物語), ''NieA Under 7'' (jap. ニア アンダーセブン), ''[[Welcome to the N.H.K.]] (jap. N・H・Kにようこそ!).
* '''Sentai/Super Sentai''' (jap. 戦隊, kovotojų komanda) apibūdina superdidvyrių komandą, pavyzdžiui, ''[[Cyborg 009]]'' (サイボーグ００９).
* '''Shōjo''' (jap. 少女, mergaitė), tai anime ar manga skirta mergaitėms, pavyzdžiui, ''[[Fruits Basket]]'' (jap. フルーツバスケット), ''[[Lovely Complex]]'' (jap. ラブ★コン), ''[[Bokura ga ita]]'' (jap. 僕等がいた).
* '''Fantasy''' anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdys: ''[[Vampire Hunter D:Bloodlust]]'' (jap. バンパイアハンターD), ''Demon City Shinjuku'' (jap. 魔界都市 新宿), ''[[Fate/stay night]]'' (jap. フェイト/ステイナイト), ''[[xxxholic]]'' (jap. XXX ホリック).
** ''' Mahō shōjo''' (jap. 魔法少女)  – smulkesnis žanras naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdys: ''[[Sailor Moon]]'' (jap. 美少女戦士セーラームーン), ''[[Card Capter Sakura]]'' (jap. カードキャプターさくら), ''Mahou Shoujo Tai Arusu'' (jap. 魔法少女隊アルス), ''Zero no Tsukaima'' (jap. ゼロの使い魔).
* '''Shōjo-ai/yuri''': (jap. 少女愛 mergaičių meilė, 百合 lelija), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų, pavyzdžiui, ''Revolutionary Girl Utena'' (jap. 少女 革命 ウテナ), ''Maria-sama ga Miteru'' (jap. マリア様がみてる), ''[[My-HiME]]''.
* '''Shōnen''' (jap. 少年 berniukas)  – tai anime ar manga skirti berniukams, pavyzdžiui, ''[[Dragon Ball Z]]'' (jap. ドラゴンボールZ), ''[[Naruto]]'' (jap. ナルト), ''[[Fullmetal Alchemist]]'' (jap. 鋼の錬金術師), ''Tenjou Tenge'' (jap. 天上天下).
** '''Mahō shōnen''' (jap. 魔法少年 magiškas berniukas) atitinka ''Mahō shōjo'', tik vaizduojami berniukai. Pavyzdys: ''DNAngel'', ''D. Gray-man'' (jap. ディー・グレイマン).
* '''Shōnen-ai/yaoi''' (jap. 少年愛 berniukų meilė), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdys: ''Ai no Kusabi'' (jap. 間の楔). ''Zetsuai-1989-'' (jap. 絶愛-1989-). ''Gravitation'' (jap. グラビテーション). ''Sekaiichi hatsukoi'' (jap. 世界一初恋)
 
Kai kurie anime yra kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, ''Initial D'' (頭文字(イニシャル), ''éX-Driver'' (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. ''Ashita No Joe'' (Rytojaus Džo, あしたのジョー)  – apie [[Boksas|boksą]].
 
=== Muzika ===
Eilutė 91:
* '''Filmai''' dažniausiai pristatomi [[kino teatras|kino teatruose]], turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip „[[Akira]]“, „[[Ghost in the Shell]]“ (jap. 攻殻機動隊) ir „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ ({{En|Spirited Away}}, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日), ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
* '''Televizijos serialai''' yra anime rūšis, rodoma per [[televizija|televiziją]] reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA ([[OVA|Original Video Animation]], オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas paprastai apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą ({{en|opening/ending credits}}), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos ({{en|eyecatch}}, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: ''Rental Magica, D. Gray-Man'')
* '''OVA''' ('''Original Video Animation''', kartais '''OAV'''  – '''Original Animated Video''', オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart [[vaizdajuostė|vaizdajuosčių]] ([[VHS]]) arba optinių plokštelių ([[DVD]], [[HD DVD]], [[Blu-ray]]) pavidalu, tačiau kino teatruose nerodomi. OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas.
 
Dažnai vieno pavadinimo anime pateikimo rūšys gali būti kelios, pvz., pradedama televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių  – „Tenchi muyo!“ (天地無用!), išleistas kaip OVA, vėliau sukurti trys filmai, trys televizijos serialai, ir dar keli specialūs epizodai. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.
 
== Platinimas Vakaruose ==
Eilutė 102:
 
=== Licencijavimas ===
Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar [[dubliavimas|dubliuojant]], DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Anime taip pat gali būti pritaikyti tos šalies kultūrai, kad ir kitų šalių žmonės galėtų suprasti. Kai kurios kompanijos gali pašalinti iš anime filmų prieštaringai vertinamą turinį  – taip buvo elgiamasi anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalą. Anime, kurie buvo specialiai pritaikyti televizijai, gali būti išleisti DVD be papildomų iškarpymų (pvz., ''Blue Gender'', ブルージェンダー).
 
=== Mėgėjiškas titravimas ===
Eilutė 112:
 
== Literatūra ==
* Baricordi, Andrea (2000  m. gruodis). ''Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988)''. Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. ISBN 2-9805759-0-9.
* Brenner, Robin (2007). ''Understanding Manga and Anime''. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
* Patten, Fred (2004). ''Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews''. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
Eilutė 124:
{{Commons|Category:Anime}}
{{Vikižodynas|anime}}
* [http://www.animenewsnetwork.com/ Anime News Network]  – informacija apie anime serialus, manga, animacijos studijas, kūrėjus ir kt. (anglų k.)
* [http://anidb.net/ AniDB]  – anime duombazė (anglų k.)
* [http://www.animezona.net Anime Zona]  – viena iš seniausių Lietuvoje anime ir manga bendruomenių
 
{{SavStr}}
[[Kategorija:Anime| ]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Animė"