Lietuviška keramika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
Apie X a. Lietuvoje pradėtas naudoti rankinis žiedžiamasis ratas, apie XIII-XIV a. − kojinis žiedžiamasis ratas, atsirado krosnys moliniams indams degti. Lietuvos gotikinio stiliaus keramika nepasižymėjo puošnumu. Trakų pilies, Vilniaus Žemutinės pilies ir Vyskupų rūmų bei Gardino pilies kultūriniuose sluoksniuose aptikta buitinių indų: nedidelių ąsotėlių, įvairių puodynių, puoštų negiliai įrėžtu linijinių ornamentu, didesnių ir mažesnių dubenų, glazūruotu vidumi, karių gertuvių. Kartais indai glazūruoti vienos ar kelių spalvų glazūromis. XIII a. Gardino Aukštutinės pilies dekore panaudotos glazūruotos plytelės. Kai kada XI-XIV a. indų dugne buvo įspaudžiamas ženklas.
XIV a. pradėti gaminti [[kokliai]], kurie pradžioje buvo su žiedžiamuoju ratu ir mažai skyrėsi nuo tuometinių buitinių puodų. XV a. iš puodyninių koklių
Lietuvos renesanso laikotarpiu keramika pradėjo įgauti svaresnę dekoratyviąją reikšmę. Keraminėmis detalėmis buvo puošiami pastatų išorė. Paplito dekoratyviniai židinių ir krosnių kokliai. Krosnys buvo mūrijamos iš kampinių, karnizinių ir karūninių koklių. Specialūs dekoratyviniai kokliai skirstomi į grotelinius, nišinius ir plokštinius. Lietuviški renesansiniai kokliai buvo mažesni už europietiškus (apie 15,5 x 18 cm), puošti įspaustais heraldiniais simboliais, gamtos elementų (gėlių, lapų) ir geometriniu (treliažas, žuvies žvynai) dekoru, scenų vaizdavimu ([[medžioklė]]s, mitologinės, alegorinės).
| |||