Lietuviška keramika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
→Istorija: -senstanti informacija |
||
Eilutė 12:
[[Vaizdas:Teapot 26.jpg|right|thumb|250px|Keramikos gamyba]]
[[Vaizdas:Rumsiskes giftshop.jpg|right|thumb|250px|Liaudiškos keramikos parduotuvė [[Rumšiškės]]e]]
Lietuviška profesionali keramika jauna dailės šaka. Jos kelias prasidėjo 1931 metais, Kauno meno mokykloje įsteigus keramikos studiją. 1934-aisiais studijai ėmė vadovauti [[Liudvikas Strolis]] (1905-1996), baigęs keramikos mokslus [[Paryžius|Paryžiuje]]. Pelnytai vadinamas lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėju, dailininkas sudarė mokymo programą, nulėmusią tolesnę lietuviškos keramikos raidos kryptį. Šioje parodoje eksponuojama per 100 profesionaliosios keramikos darbų iš Lietuvos dailės muziejaus šiuolaikinės keramikos rinkinio. 1946 -2002 metais sukurti 32 keramikų kūriniai paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos keramikos mene. Pirmoji lietuvių keramikų karta buvo tikri entuziastai, neturėję į ką lygiuotis. Lietuvon plūdo Rytų įtaką patyrusių modernių technologijų ir įvairių stilistinių krypčių Europos keramikos tradicijos. Nors L. Strolis
Brandžių darbų sukūrė parodoje pristatomas [[Vaclovas Miknevičius]] (1910 -1989) drąsių užmojų, savitas dailininkas. Pradėjęs nuo vazelių, švilpukų, kuriuose matyti liaudies meno įtaka, vėliau tapė ant vazų sudėtingas siužetines kompozicijas, kūrė monumentalius keraminius antkapinius paminklus, taip pat konstruktyvių formų kompozicijas ("Mano sodas",1973). Ryški kūrybinė individualybė [[Voldemaras Manomaitis]] (1912 -2000), sukūręs daug buitinių servizų, vazelių, animalistinių skulptūrėlių, gausiai dekoruotų sudėtinga poglazūrine ir antglazūrine tapyba ("Vaza", 1964). Jaunystę atidavęs aviacijai, nuo 1944 m. į keramikų gretas įsiliejo [[Jonas Mikėnas]] (1899 -1988), domėjęsis Rytų keramika. Jo darbai taurių formų, monumentalūs, saikingo dekoro. J. Mikėno dekoratyvinės lėkštės pasižymi tapybišku koloritu bei nepralenkiamo meistriškumo redukcine technika. Parodoje pamatysime dailininko kūrinius "Rudens lapai" (1946 m.) ir "Žalias paukštis" (1946 m.). Daug jėgų [[Mykolas Vrubliauskas]] (1919 -1992) atidavė, steigdamas Vilniaus valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) keramikos dirbtuvių techninę bazę. Savo kūryboje tvirtai laikėsi estetinių principų, buvo gerai įvaldęs techniką ("Vaza", 1968). Šie dailininkai entuziazmu ir kūryba ne vieną dešimtmetį darė įtaką tolesnei lietuviškos keramikos raidai.
| |||