Stasys Kudirka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papild. |
|||
Eilutė 7:
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1904|11|15}}
| gimimo vieta = [[Masiauskai|Masiauskuose]], [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčius]]
| mirė = {{Mirė|1976|02|19|1904|11|15}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| palaidotas = [[Alytus]]
|
| motina = Magdalena Kudirkaitė–Kudirkienė
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai = Stasys<br>Jūratė<br>Kęstutis<br>Jonas<br>Kazys
<!-- Veikla -->
| veikla = gydytojas, chirurgas
eilutė 23 ⟶ 24:
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] (Medicinos fakultetas)
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai = LTSR nusipelnęs gydytojas (1958 m.)
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Stasys Kudirka''' ([[1904]] m. [[lapkričio
== Biografija ==
S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. [[1898]]), Stasė (g. [[1903]]) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs [[1901]] ar [[1902]] m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.<ref>Kęstutis Orinas. ''Stasys Kudirka''.-1995, Alytus. ISBN 9986-610-01-X</ref>
Gydytojas S. Kudirka į [[Alytus|Alytų]] atvyko [[1934]] m. ir pradėjo dirbti [[chirurgija|chirurgijos]] skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. [[1939]] m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.▼
S. Kudirka [[1912]] m. baigė [[Barzdai|Barzdų]] pradžios mokyklą. Po karo, [[1919]] m. tęsė mokslus [[Marijampolė]]s gimnazijos 3–je klasėje. [[1920]] m. įstojo į [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos]] 4–tą klasę (bendraklasė buvo [[Salomėja Nėris]]). [[1924]]–[[1930]] m. studijavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultete.
Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]–[[1942]] ir [[1945]]–[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjutantu [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]], dėstė topografinės [[anatomija|anatomijos]] ir ligonių [[slauga|slaugos]] kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų [[Operacija (medicina)|operacijų]]. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie [[Bazedovo liga|Bazedovo ligą]], ketino rašyti mokslinį darbą.▼
1930 m. pradėjo dirbti [[Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–[[1934]] m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje.
S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.▼
▲
▲Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]–[[1942]] ir [[1945]]–[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo
▲S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš [[donoras|donoro]] recipientui.
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų [[1963]] m. o [[1964]] m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki [[1974]] m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo [[osteochondrozė]] (kaulų išretėjimas). [[1976]] m. susirgo [[gelta]] ir buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o įtarus [[kasa|kasos]] auglį – pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d. [[Autopsija]] patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis [[auglys]] sukėlė mechaninę geltą.
[[1958]] m. S. Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Laisvalaikiu mėgo sodininkauti, buvo bitininku, medžiotoju.
== Atminimo įamžinimas ==
| |||