Zhu De: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džu De''' ({{zh|朱德}}, {{en|Zhu De ''arba'' Chu Teh}}) (1886 m. gruodžio 1 d. – 1976 m. liepos 6 d.) – kinų generalas, karo vadas, politikas, revoliucinierius ir vienas iš [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] pionierių. Jis gimė 1886 m. neturtingoje šeimoje [[Sičuanas|Sičuane]]. Tačiau kai jam buvo devyneri metai, jį pasiėmė turtingas dėdė. Dėdės turtas nulėmė Džu priėmimą į karinę akademiją. Po studijų akademijoje, jis prisijungė prie sukilėlių armiją ir netrukus tapo karo vadu. Tuo pačiu metu jis gilinosi į komunizmo ideologiją. Jis gretai kilo [[Liaudies Išlaisvinimo Armija|Liaudies Išlaisvinimo Armijos]] ranguose ir kai Kinija buvo pavaldi [[Mao Dzedunas|Mao Dzedunui]], Džu jau buvo aukšto rango pareigūnas [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijoje]]. Jis tarnavo kaip vyriausiasis kariuomenės vadas [[Antrasis Kinijos-Japonijos karas|Antrojo Kinijos-Japonijos karo]] metu. Džu išliko svarbia politine figūra iki savo mirties 1976 m. Po [[Kinija|Kinijos Liaudies Respublikos]] įkūrimo, 1955 m., Džu tapo vienu iš dešimties Liaudies Išlaisvinimo Armijos maršalų.

1940 m. Džu tapo Vyriausiuoju [[Liaudies išlaisvinimo armija|Liaudies išlaisvinimo armijos]] vadu, todėl palikuonys žiūri į Džu kaip į pagrindinį Liaudies išlaisvinimo armijos įkūrėją.<ref>[http://books.google.lt/books?id=3xsBBw7uCBcC&pg=PA38&lpg=PA38&dq=zhu+de+commander-in-chief+of+the+pla&source=bl&ots=IU3t_oC2ny&sig=bUIum64pf-2QvS3iuaT5F2lYUSg&hl=en&sa=X&ei=-IUNU5qiC4aHygHrjIF4&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20commander-in-chief%20of%20the%20pla&f=false "Distant Water".] google.com.</ref> Jis taip pat tarnavo kaip Komunistų partijos pirmininko pavaduotojas (1956-1966) ir Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko pavaduotojas (1954-1959). Džu vadovavo Kinijos armijai [[Korėjos karas|Korėjos karo]] metu.<ref>[http://www.answers.com/topic/zhu-de "Zhu De".] Answers.com.</ref> 1955 m. jam buvo suteiktas maršalo laipsnis.<ref>[http://www.chinadaily.com.cn/china/pla2010/2010-07/29/content_11068610.htm "Marshal of People's Liberation Army: Zhu De".] chinadaily.com.cn.</ref> Po Lušano konferencijos Džu bandė apsaugoti Peng Dehuajų išsakydamas jam lengvą kritiką. Mao buvo nepatenkintas tokiu Džu elgesiu<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA201&lpg=PA201&dq=zhu+de+peng+dehuai+lushan+conference&source=bl&ots=Ysg_Vb7hnK&sig=wmhM4KRbmYCBGH9xOM5c3iB-fiw&hl=en&sa=X&ei=W4cNU9j-JsXYyAHiw4CoDw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20peng%20dehuai%20lushan%20conference&f=false "Dictionary of Contemporary Chinese Military History".] google.com.</ref> ir po konferencijos jis buvo atleistas iš Centrinės karinės komisijos pirmininko pavaduotojo posto iš dalies dėl savo lojalumo Pengui.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/657001/Zhu-De "Zhu De".] Encyclopedia Britannica.</ref>

1969 m. balandžio mėn. kultūrinės revoliucijos metu Džu buvo atleistas iš [[Kinijos komunistų partijos CK Politbiuro Nuolatinis komitetas|Politbiuro Nuolatinio komiteto]] pareigų bei [[Nacionalinis Liaudies Kongresas|Nacionalinio Liaudies Kongreso]] veiklą buvo sustabdyta. Tačiau dėl Džu Enlai paramos, Džu De žalos nepatyrė ir nebuvo įkalintas.<ref>[http://spartacus-educational.com/COLDenlai.htm John Simkin. "Zhou Enlai".] Spartacus Educational.</ref> 1969 m. rugpjūčio mėn. Lin Biao paskelbė, kad svarbūs armijos vadai vyks į tolimas sritis dėl įtampos tarp [[Kinija|Kinijos]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. Džu turėjo vykti į [[Guangdžou]].<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De "Zhu De".] newworldencyclopedia.org.</ref> 1973 m. Džu vėl grįžo į Nacionalinį Liaudies Kongresą.<ref>[http://www.china.org.cn/china/CPC_90_anniversary/2011-06/16/content_22798472.htm "The Tenth National Congress (Aug. 1973)".] china.org.cn.</ref>

Iki savo mirties, 1976 m. liepos 6 d., Džu buvo svarbus vyresnysis valstybės veikėjas.<ref>[http://www.chinadaily.com.cn/china/cpc2011/2011-07/06/content_12849381.htm "Zhu De Death".] chinadaily.com.cn.</ref> Jis mirė praėjus šešiems mėnesiams po Džu Enlai mirties<ref>[http://afe.easia.columbia.edu/special/china_1950_leaders.htm "Three Chinese Leaders: Mao Zedong, Zhou Enlai, and Deng Xiaoping - Asia for Educators - Columbia University".] columbia.edu.</ref> ir tik prieš du mėnesius iki [[Mao Dzedunas|Mao Dzeduno]] mirties.<ref>[http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/september/9/newsid_3020000/3020374.stm "BBC ON THIS DAY - 9 - 1976: Chairman Mao Zedong dies".] bbc.co.uk.</ref> Džu po trijų dienų buvo kremuotas, o vėliau palaidotas.<ref>[http://books.google.lt/books?id=BdhDM6Qcl1IC&pg=PA121&lpg=PA121&dq=zhu+de+cremated&source=bl&ots=xdwzriNUmT&sig=vRQGn0vP55SVO1Tiqtv1Xko2eLc&hl=en&sa=X&ei=24kNU8GcFoL4yQGj-4DACw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20cremated&f=false "Encyclopedia of Cremation".] google.com.</ref><ref>[http://politics.ntu.edu.tw/RAEC/comm2/InterviewItaly%20Sauro%20Angelini%20English.pdf Sauro Angelini Interview. "Comparative Epistemologies for Thinking China". National Taiwan University. June 12, 2013.]</ref>

{{refreflist|2}}