Juozas Jankauskas (1900): Skirtumas tarp puslapio versijų

29 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
[[Vaizdas:Ekadril.jpg|thumb|right|300px|4-oji oro eskadrilė 1929  m. Pirmoje eilėje iš kairės: [[kapitonas]] [[Mykolas Leonaitis]], kapitonas [[Jonas Liorentas]], [[eskadrilė]]s vadas [[majoras]] [[Leonardas Peseckas]], kapitonas '''Juozas Jankauskas''', kapitonas [[Kazys Šimkus]]. Antroje eilėje: [[leitenantas]] [[Petras Masys]], kapitonas [[Albinas Kijanskas]], leitenantas [[Grigorijus Radvenis]], leitenantas [[Vytautas Varanavičius]], [[viršila]] [[Motiejus Garunkštis]], leitenantas [[Alfonsas Svilas]], kapitonas [[Juozas Mitalas]], leitenantas [[Vincas Karalius]].]]
'''Juozas Jankauskas''' ([[1900]]  m. [[kovo 4]] d. [[Jaupėnai|Jaupėnuose]], [[Rietavo valsčius]], [[Telšių apskritis|Telšių apskr]].  – [[1967]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Jonučiai|Jonučiuose]], [[Garliava|Garliavoje]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] karo lakūnas, [[LF]] karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, [[pulkininkas leitenantas]], politinis veikėjas, rezistentas.
 
== Biografija ==
[[1912]]–[[1914]]  m. mokėsi [[Palangos senoji gimnazija|Palangos gimnazijoje]], baigė šešias klases. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1914]]  m. pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], mokslą tęsė ir gyveno [[Saratovas|Saratove]], [[Voronežas|Voroneže]], [[Bobruiskas|Bobruiske]] ir [[Pskovas|Pskove]]. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, [[1918]]  m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Tais pačiais metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti [[Kunigas|kunigu]], iš jos pasitraukė. [[1919]]  m. [[birželio 20]] d. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. [[1920]]  m. [[lapkričio 15]] d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]], kurią baigė [[1921]]  m. [[gruodžio 18]] d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. [[1922]]  m. [[rugsėjo 25]] d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. [[1923]]  m. [[sausio 9]]–22 d. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. [[1923]]  m. [[liepos 16]]  – [[rugpjūčio 4]] d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. [[1928]]  m. gavo [[Karo aviacija|karo lakūno]] vardą. 1937  m. baigė Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]].
 
Sovietams okupavus Lietuvą [[1940]]  m. [[gruodžio 31]] d. iš kariuomenės buvo atleistas. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilime]] vadovavo sukilėlių būriui [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[LAF]]'o Organizaciniame skyriuje. [[1941]]  m. [[rugsėjo 15]] d. pasirašė LAF’o memorandumą.
 
Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo [[1943]]  m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta [[Mobilizacija|mobilizacinio]] plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Organizavus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], [[1944]]  m. [[kovo 27]] d.  – [[gegužės 15]] d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Traukiantis [[Vermachtas|vokiečiams]], 1944  m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį [[Rietavas|Rietave]] organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su [[Lietuvos laisvės armija]].
 
Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to [[1953]]  m. [[vasario 3]] d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po [[Stalinas|Stalino]] mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų. <ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai  – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai]</ref>
 
Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, [[Jonučių kapinės]]e.
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai  – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai]
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Jankauskas, Juozapas}}
 
[[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]]