Trąšos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Forest fertilizer.JPG|miniatiūra|Trąšų maišai]]
'''Trąšos'''  – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina [[augalas|augalų]] augimą ir vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais  – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos [[dirvožemis|dirvožemio]] struktūrą.
 
'''Trąšos''' – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina [[augalas|augalų]] augimą ir vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos [[dirvožemis|dirvožemio]] struktūrą.
 
Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes: organines, mineralines ir bakterines.
eilutė 9 ⟶ 8:
=== Trąšų gamyba Lietuvoje ===
 
Pirmoji Lietuvoje trąšų gamykla „Artojas“, buvo [[Klaipėda|Klaipėdoje]], veiklą pradėjusi [[1928]]  m. Gamino [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ir superfosfatą. Gamyklos apimtis buvo 50 tūkst. tonų superfosfato per metus. „Artojas“ savo veiklą sustabdė [[1951]]  m.
 
Lietuva, būdama Tarybų Sąjungos nare, buvo įtraukta į chemizavimo programą. 1959 m. pradėtas statyti Kėdainių chemijos kombinatas,<ref>{{cite web|url=http://www.lifosa.com/lt/istorija|archiveurl = https://web.archive.org/web/20150213160941/http://www.lifosa.com/lt/istorija|archivedate=2015-02-13|deadurl=no|title=Lifosa - istorija|author=|date=|publisher=„Lifosa“|accessdate=2015-02-14}}</ref> kuris po privatizacijos 1996 m. spalio 30 d. buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę „[[Lifosa]]“.
eilutė 15 ⟶ 14:
== Organinės trąšos ==
Tai augalų maisto elementai, kurie yra ne [[mineralas|mineraliniuose]] junginiuose, bet [[organinė chemija|organinėse]] medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia [[dirva|dirvos]] [[mikroorganizmai]] jas turi suskaidyti. Skaidymo metu vyksta:
* [[mineralizacija]]&nbsp; – iš skylančių organinių junginių išsiskiria paprasti, augalų įsisavinami mineraliniai junginiai.
* puvenų susidarymas&nbsp; – susidarančios puvenos ([[humusas]]) dėl didelio [[hidrofiliškumas|hidrofiliškumo]] didina dirvožemio vandens imlumą (dirvožemis ilgiau išlaiko [[drėgmė|drėgmę]]) ir dirvožemio gebą sulaikyti mineralinius [[jonas (dalelė)|jonus]] (šie neišplaunami iš dirvos ir ilgiau lieka prieinami augalams).
 
Organinių trąšų rūšys:
eilutė 27 ⟶ 26:
Gaminamos iš [[mineralas|mineralų]], [[uoliena|uolienų]] pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines (pagrindines) ir mikroelementines.
 
'''Makroelementinės''' (pagrindinės)&nbsp; – tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N&nbsp; – [[azotas]], P&nbsp; – [[fosforas]], K&nbsp; – [[kalis]]. Makroelementinių trąšų grupės:
* ''Paprastosiose trąšose'' yra tik vienas [[cheminis elementas|elementas]], pvz., [[amonio salietra]] (NH<sub>4</sub>NO<sub>3</sub>).
* ''Sudėtinės trąšos''&nbsp; – vienoje molekulėje yra mažiausiai dvi maisto medžiagos, pvz., [[kalio salietra]] (KNO<sub>3</sub>).
* ''Kompleksinės trąšos''&nbsp; – kai vienoje [[granulė]]je arba [[tirpalas|tirpale]] yra mažiausiai dvi maisto medžiagos, pvz., [[azofoska]], [[nitrofoska]], [[nitroamofoska]] ir kt.
* ''Trąšų mišiniai''&nbsp; – tai mechaniškai sumaišytos 2-3 trąšų rūšys.
 
'''Mikroelementinės trąšos'''&nbsp; – jų augalams reikia mažai, bet be jų augalai negali normaliai vystytis.
 
== Bakterinės trąšos (bakteriniai preparatai) ==