15:59, 18 vasario 2015 versija taisyti Vezhlys (aptarimas \| indėlis) 7 905 keitimai kiek patvarkau tekstą ← Prieš tai darytas keitimas		16:22, 18 vasario 2015 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{gramatika}} [[~~File~~Vaizdas:Linus Torvalds (cropped).jpg\|thumb\|187x187px\|[[Linus Torvalds]], pagrindinis Linux branduolio kurėjas.]] : ''Apie Linux branduolį skaitykite straipsnį [[Linux branduolys]]. Apie [[asteroidas\|asteroidą]] pavadinimu „Linux“ skaitykite straipsnį [[9885 Linux]].'' [[Vaizdas:Tux.svg\|thumb\|170x170px\|Linux simbolis: [[Pingvinas]] '[[Tux]]']]'''Linux''' – laisvos ([[Atviras kodas\|atviro kodo]]) [[Operacinė sistema\|operacinės sistemos]] [[Branduolys (OS)\|branduolio]] (kernel) pavadinimas. Dažnai taip sutrumpintai vadinama ir bendrai visa [[Unix]]-tipo operacinė sistema naudojanti [[Linux branduolys\|Linux branduolį]] (kuris buvo išleitas pirmą kartą 1991 m. spalį), sukurtą [[Linus Torvalds]], kartu su sisteminėmis programomis bei bibliotekomis sukurtas [[GNU]] projekto (įkurtas 1983 metais). Yra daugybė '''GNU/Linux'''<ref>http://www.gnu.org/gnu/why-gnu-linux.html</ref> variantų, dar vadinamų platinamaisiais paketais ({{En\|distribution}}). Populiariausias iš jų dabar [[Ubuntu]]. Linux dabar naudojamas [[Serveris\|serveriuose]], [[Asmeninis kompiuteris\|asmeniniuose kompiuteriuose]] ir [[Superkompiuteris\|superkompiuteriuose]], taip pat – mobiliuose telefonuose ir kitose buitinėse sistemose. == Istorija == ~~===~~=== Linux priešistorė ~~===~~=== [[1969]] metais [[JAV]] telekomunikacijos bendruomenė [[AT&T]] sukūrė operacinė sistemą [[Unix]], kuri labai įtakojo Linux operacinės sistemos kūrimo principus. Unix operacinė sistema buvo pirmą kartą platinta 1971 metais. [[1983]] metais [[Ričardas Stalmanas]] įkūrė [[GNU]] projektą, siekiant sukurti į Unix panašią išbaigtą atviro kodo operacinę sistemą. [[1985 m.\|1985]] metais Stalmanas įkūrė [[Laisvosios programinės įrangos fondas\|Laisvosios programinės įrangos fondą]], kurios tikslas skatinti [[Laisvoji programinė įranga\|laisvųjų programinių įrangų]] naudojimą, ir [[1989 m.\|1989]] metais parašė [[GNU GPL]] licenciją, kuri šiuo metu yra viena populiariausių atvirojo kodo licencijų. GNU projektas sukūrė daug laisvosios programinės įrangos, bet jų kuriamas [[Branduolys (OS)\|branduolys]], [[GNU Hurd]], iki Linux sukūrimo dar nebuvo pabaigtas. Linus Torvalds yra paminėjęs, kad, jei būtų buvęs išleistas GNU Hurd branduolys, jis nebūtų nusprendęs kurti Linux branduolio.<ref>Linksvayer, Mike (1993). "„[http://gondwanaland.com/meta/history/interview.html An Interview With Linus Torvalds]"“ (puslapis rašytas angliškai). ''Meta magazine''. Rasta January 20, 2009.</ref> [[~~File~~Vaizdas:Unix history.en.svg\|thumb\|[[Unix]] ir giminingų sistemų genealogija. Matosi [[BSD]], [[Minix]], ir Linux, bei kitos operacinės sistemos.]] [[1987 m.\|1987]] metais išleista [[Minix]], Unix tipo [[Mikrobranduolinė architektūra\|mikrobranduolinės architektūros]] kompiuterių operacinė sistema. [[Andrew S. Tanenbaum]] sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimą. [[1992 m.\|1992]] metais išleista atviro kodo [[386BSD]] operacinė sistema. Linus Torvalds minėjo, kad, jei 386BSD būtų buvęs išleistas anksčiau, jis turbūt nebūtų pradėjęs kurti Linux branduolio.<ref>"„[http://web.archive.org/web/20121003060514/http://www.dina.dk/~abraham/Linus_vs_Tanenbaum.html Linus vs. Tanenbaum debate]"“ (puslapis rašytas angliškai). Archyvuota iš originalaus spalio 3, 2010 m. Rasta February 19, 2014.</ref> ~~===~~=== Kūrimas ~~===~~=== [[1991]] metais [[Suomija\|Suomijos]] Helsinkio universiteto studentas [[Linus Torvalds]] parašė laišką į comp.os.minix naujienų grupę, pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ <ref>[http://groups.google.at/groups?selm=1991Oct5.071651.9658%40agate.berkeley.edu originalus laiškas – groups.google]</ref>. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu. [[1992]] m. Linux autoriai paskelbė branduolį [[GNU GPL]] licencijos sąlygomis. Linux integruotas į [[GNU]] projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas. [[1994]] metais internete pradėta platinti 1.0 Linux branduolio versija. Eilutė 27: [[Vaizdas:Linux_Distribution_Timeline.svg\|thumb\|428x428px\|Linux operacinių sistemų vystymasis.]] [[~~File~~Vaizdas:Baltix-14.04-GNOME-Overview-screenshot-LT-1024.png\|thumb\|[[Baltix]] 14.04 išvaizda ([[GNOME]] [[grafinė aplinka]])]] ~~===~~=== Vėliau ~~===~~=== Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. [[GNU GPL\|GNU licencija]] neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams. Eilutė 36: Buvo kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų. Jų naudojimas tapo vis paprastesnis. Tuo tarpu alternatyvūs nuosavybiniai produktai buvo paprasti, bet nestabilūs, neatsparūs virusams ir įsilaužimams. Jų kūrėjams įvedant papildomas apsaugos priemones jų naudojimas tapo vis sudėtingesnis ir apie [[2002]] metus vienų ir kitų sistemų naudojimo sudėtingumas susilygino. [[2004]] m. [[spalio 20]] d. išleista pirmoji Ubuntu versija. Tai [[Debian]] pagrindu sukurta operacinė sistema, dar labiau pritaikyta neprofesionaliam vartotojui. Jos pagrindu kuriamos naujos [[Baltix]] versijos. == Ginčai dėl pavadinimo tikslumo == Eilutė 42: == Platinamieji paketai == Dažnai žodis Linux vartojamas apibūdinant [[Linux platinamasis paketas\|platinamuosius paketus]] (dar vadinami ''GNU/Linux distributyvais''), kuriuose yra Linux branduolys, GNU programos ir daug kitų, dažniausiai laisvų, programų. Skirtingi distributyvai gali būti taikomos specifiniams tikslams, tačiau populiariausi distributyvai skirti plačiajam vartotojų ratui. Populiariausi Linux distributyvai (pagal 2009 metų distrowatch.com<ref>http://distrowatch.com/stats.php?section=popularity</ref>statistiką) yra [[Ubuntu]] Linux, [[OpenSuse]] Linux, [[Linux Mint]], [[Fedora]]/[[Red Hat\|Redhat]], [[Debian]] GNU/Linux, [[Mandriva]] Linux ir [[PCLinuxOS]]. Nuo [[2005]] metų pagal Distrowatch statistiką Ubuntu yra pati populiariausia GNU/Linux operacinė sistema. Debian kartais vadinamas meta - – distributyvu, nes jo pagrindu kuriami kiti distributyvai (pvz., [[Baltix]], [[Knoppix]], Ubuntu). == Nuorodos ==

Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų