Varškės sūris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
pild. |
||
Eilutė 3:
Varškės sūris tradiciškai pasižymi rūgštumu ir trapumu. Jo gamyboje, skirtingai nuo kitų sūrių, nereikia [[Šliužo fermentas|šliužo fermento]]. Varškės sūris dažniausiai naudojamas sumuštiniams, salotoms, pyragams. [[Lietuviška virtuvė|Lietuviškoje virtuvėje]] dažnai gaminamas su [[kmynai]]s.<ref>[http://politechnika.w3.lt/f&b4you/Lietuviski%20patiekalai/Lietuviskas%20suris.pdf Politechnika – Lietuviškas sūris]</ref>
== Istorija ==
Lietuvoje nuo seno gaminamas nebrandintas varškės sūris iš karvės [[pienas|pieno]]. Šaltiniuose minimas nuo [[XVI a.]] [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ir [[Užnemunė]]je dažniausiai gaminamas saldus sūris (į pakaitintą saldų pieną dedama anksčiau pagamintos varškės, gauta masė slegiama; kartais dar įdedama kiaušinių, [[grietinėlė]]s, prieskonių). Aukštaitijoje paplitęs rūgštus sūris, daromas iš surauginto pieno varškės, sunkiamas sūrmaišyje ir slegiamas [[sūrspaudis|sūrspaudžiu]]. Į jį dar gali būti dedama [[grietinė]]s, [[kmynai|kmynų]]. Toks sūris vėliau dar gali būti džiovinamas.
Pramoniniu būdu gaminamas nuo [[XIX a.]] pab.<ref>{{TLE|4|132}}</ref>
== Šaltiniai ==
eilutė 9 ⟶ 15:
[[Kategorija:Sūriai]]
[[Kategorija:Varškė]]
|