Japonijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Japonijos jūra''' ([[japonų kalba|jap.]]: 日本海 ''Nippon - – kai'')  – kraštinė [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[jūra (geografija)|jūra]], esanti tarp [[Eurazija|Eurazijos]] žemyno, [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] ir [[Sachalinas|Sachalino]], [[Hokkaido]] ir [[Honšiū]] salų. Japonijos jūra skalauja [[Japonija|Japonijos]], [[Korėja|Korėjos]], [[Rusija|Rusijos]] krantus.

Japonijos jūra  – viena iš didžiausių ir giliausių pasaulio jūrų. Japonijos jūra apima 978 000  km² plotą, vandens tūris  – 1630 tūkst. km³, vidutinis gylis  – 1535 metrai. Giliausia vieta jūroje siekia 3699 metrus. Japonijos jūros pakrantės ruožas driekiasi 7600  km.

Japonijos jūros krantų linija mažai „sukarpyta“ ir nesudaro įlankų, giliai įsirėžiančių į sausumą. Daugiausiai  – aukšti ir statūs krantai. Kalnai tiesiog sminga į jūrą. Labiausiai išraižyti yra Japonų salų krantai.

Sąsiauriai, jungiantys Japonijos jūrą ir Ramųjį vandenyną ir su atitinkamomis jūromis - – Ochotsko ir Rytų Kinijos, yra negilūs (lyginant su pačia jūra), dėl to Japonijos jūra yra labiau izoliuota.

Didžiausios įlankos  – Petro Didžiojo, Rytų-Korėjos, Isikario (Hokaido sala), Tojama ir Vakasa (Honsiu sala).

Didelių salų Japonijos jūroje nėra. Visos salos (išskyrus Ulindo) yra netoli (Rebuno, Risiri, Okusiri, Sado, Okos ir kt.) krantų. Upių nuotėkis Japonijos jūroje  – nereikšmingas (viena iš didesnių upių  – Tuminczian).

Japonijos jūros reljefą sudaro šelfas, žemininis nuolidis, gilios įdubos ir povandeniniai kalnagūbriai. Gyliavandenės įdaubos atsiskiria povandeniniais Jamato, Kita-Oki, Oki kalnagūbriais ir trim įdubomis  – Centrine (maksimalus gylis 3699 m), [[Honsiu]] (3063 m) ir Cusimsko (2300 m).

Žemės pluta po giliavandenėmis įdaubomis  – subvandenininė (8–12 km), susideda daugiausiai iš dviejų sluoksnių  – nuosėdinio (1,5–2,5 km) ir „bazaltinio“. Po kalnagūbriais - – pluta yra žemininės kilmės (18–22 km). Pagrindinės naudingos iškasenos (nafta, dujos, jūrinės aukso sąnašos ir kasiteritas)  – šelfo prieigoje.

Pagrindiniai uostai  – [[Vladivostokas]], [[Nachodka]], Vanino, Aleksandrovsko-Sachalino, Cholmskas, [[Niigata]], [[Curuga]], [[Maidzuru]], Vonsanas, Chinamas, Čiondžinas.