|
* Kontrolinės sąlygos – sąlygos, tapačios eksperimentinėms, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.
== Psichologijos istorija ==
== Šiuolaikinės psichologijos kryptys ==
{{main|Psichologijos istorija}}
Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai V. Vuntas Leipcige įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją.
=== Struktūralizmas ===
Privalumas – humanistai daugiau orientuoti rūpintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe, nei kurti teorijas.
Šiandien psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys, t. y. ir skirtingi požiūriai į šį mokslą. Nėra vieningos vyraujančios teorijos. Reikia pripažinti metodų įvairovę, ir aiškinant reiškinius, ja pasinaudoti. Skirtingų mokyklų atstovai, išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kitą psichikos aspektą, giliau jį tyrinėdami, praturtina psichologijos mokslą naujais faktais bei tyrimo metodais.
=== Pozityvioji psichologija ===
'''Pozityvioji psichologija''' – nauja [[psichologija|psichologijos]] mokslo šaka, kuri „studijuoja žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias individams ir bendruomenėms suklestėti“. <ref name="IPP1"/> Pozityvioji psichologija siekia moksliniais tyrimais atrasti optimalų žmogaus funkcionavimą, „atrasti bei puoselėti žmogiškojo genialumo apraiškas ir talentus“ bei „padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu“, <ref name="IPP1"/> o ne tiesiog gydyti protinius susirgimus ir sutrikimus, kuriems didžiąją dalį savo dėmesio skiria tradicinės psichologijos šakos. <ref name="IPP1"/> Ši nauja psichologijos kryptis ir galimas jos vaidmuo visuomenėje susilaukė labai daug dėmesio Vakaruose. Ypač daug dėmesio susilaukta po to, kai 2006 m. [[Harvardas|Harvardo]] universitete į pozityviosios psichologijos paskaitas užsiregistravo daugiau negu į bet kurias kitas Harvardo paskaitas tais metais – 855 studentai. Pagal studentų skaičių šios paskaitos tapo vienomis populiariausių Harvardo universiteto istorijoje.<ref name="Happier"> Ben-Shahar, Tal (2007) „Happier – Learn the Secrets to Daily Joy and Lasting Fulfillment“, First Edition, McGraw-Hill Co. </ref>
Keletas [[Humanistinė psichologija|humanistinių psichologų]] – kurių žymiausi yra [[Abraham Maslow]], [[Carl Rogers]] ir [[Erich Fromm]] – išplėtojo įvairių teorinių modelių ir praktinių pritaikymo būdų, kurių centre buvo žmogiškasis laimės siekimas. Neseniai įvairios laimės teorijos susilaukė paremtų tyrimais mokslinių empirinių įrodymų. Pastaraisiais metais pozityvioji psichologija pasuko įvairiomis naujomis kryptimis. Dabartiniai šios psichologijos šakos mokslininkai yra [[Martin Seligman]],<ref name="IPP1">{{cite book|last=Compton|first=William C,|title=An Introduction to Positive Psychology|publisher=[[Wadsworth Publishing]]|date=2005|pages=1–22|chapter=1|isbn=0-534-64453-8}}</ref> [[Mihaly Csikszentmihalyi]],<ref name="IPP1"/> [[Ed Diener]]<ref name="IPP1"/> [[Sonja Lyubomirsky]],<ref>http://www.faculty.ucr.edu/~sonja/ppl.html</ref><ref>http://www.authentichappiness.sas.upenn.edu/newsletter.aspx?id=70</ref> C. R. Snyder,<ref name="IPP1"/> Christopher Peterson,<ref name="IPP1"/> [[Barbara Fredrickson]],<ref name="IPP1"/> Donald Clifton, Albert Bandura, Shelley Taylor, Charles S. Carver, Michael F. Scheier, Carol Dweck, Jonathan Haidt,<ref>Ong, Anthony D. and Van Dulmen, Manfred H.M. (2006). ''Oxford Handbook of Methods in Positive Psychology''. Oxford University Press U.S.</ref> [[Daniel Gilbert]], [[Barry Schwartz]], Kennon Sheldon, [[Robert Biswas-Diener]], Robert Emmons, Michael McCullough ir Phillip Zimbardo.
== Taip pat skaitykite ==
|
