Liudvikas Ferdinandas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Portrait dauphin louis france hi.jpg|thumb|Liudvikas Ferdinandas]]
 
[[Dofinas]] '''Liudvikas Ferdinandas''' ({{fr|Louis Ferdinand, dauphin de France}}; [[1729]] m. [[rugsėjo 4]] d. – [[1765]] m. [[gruodžio 20]] d.) – [[Liudvikas XV|Liudviko XV]] ir [[Marija Leščinska|Marijos Leščinskos]] vyresnysisvyriausiasis sūnus, Prancūzijos sosto paveldėtojas.
 
== Biografija ==
 
Liudviko XV sūnaus gimimas buvo ilgai lauktas ir kai 1729 m. Marija Leščinska pagimdė sveiką kūdikį tai buvo plačiai švenčiama. Po tragiškų mirčių serijų [[1710]] metais Prancūzijos karališka šeima tapo labai maža, ir bevaikė baigtis jauną karalių galėjo privesti į kovą dėl sosto tarp jo dėdės Pilypo V ir Orleano hercogų. Gimus įpėdiniui atrodė užtikrinta dinastijos tąsa. 1745 m. šešiolikmetis dofinas vedė tėvo pusseserę Mariją Terezę ([[1726]]–[[1746]]), Pilypo V. dukterį. Šios vestuvės sustiprino Ispanijos ir Prancūzijos sąjungą prieš rimčiausius jų priešus Habsburgus. Po dukros Marijos Terezės (1746–1748) gimimo [[1746]] metais Marija Tereza mirė. 1747 m. aštuoniolikmetis Liudvikas vedė šešiolikmetę Mariją Žozefą, Frydriko Augusto II, Saksonijos kurfiursto ir Lenkijos karaliaus (kaip Augusto III), ir Marijos Žozefos dukrą.
=== Ankstyvas gyvenimas ===
Liudviko XV sūnaus gimimas buvo plačiai švenčiamas, nes po tragiškų mirčių serijų [[1710]] metais Prancūzijos karališka šeima tapo labai maža, ir bevaikė baigtis jauną karalių galėjo privesti į kovą dėl sosto tarp jo dėdės Pilypo V ir Orleano hercogų.
 
Dofinas Liudvikas buvo gerai išsilavinęs,išauklėtas mėgoir muzikąišsimokslinęs, teikėlabiau pirmenybęmėgo rimtiemspokalbius pokalbiamsnei apie medžioklęšventes ir puotasmedžiokles. BuvoPalaikė jėzuitų šalininkasjėzuitus, pamaldusjo irseserys be dėmių asmeniniame gyvenimelaikė (skirtingaiidealiu nuokrikščionių tėvo)valdovu. Aplink jį grupavosi opozicija karaliui. Šiuo atžvilgiu jis priminė savo senelį, LidvikąLiudviką, Burgundijos hercogą (kuriam taip pat nebuvo lemta karaliauti).
=== Šeima ir vaikai ===
[[1745]] metais vedė Mariją Terezę ([[1726]]–[[1746]]), Pilypo V. dukterį. Tačiau po dukros gimimo [[1746]] metais Marija Tereza mirė (dukra išgyveno trumpai), ir paveldėtojas vedė vėl [[1747]] metais Mariją Žozefą, Frydriko Augusto II, Saksonijos kurfiursto ir Lenkijos karaliaus (kaip Augusto III), ir Marijos Žozefos dukrą. Keturi vaikai iš eilės (dvi dukterys ir du sūnūs) taip pat mirė vaikystėje. Po to gimė trys busimi Prancūzijos karaliai:
 
=== Vaikai ===
* Liudvikas, Berijsko hercogas, vėliau [[Liudvikas XVI]].
Su Marija Žozefa turėjo tris sūnus, būsimuosius Prancūzijos karalius:
* Stanislavas Ksavje, Prvanso grafas, vėliau [[Liudvikas XVIII]].
* Karolis, d’Artua grafas, vėliau [[Karolis X]].
 
* Liudvikas, BerijskoBerry hercogas, vėliau [[Liudvikas XVI]].
Dofinas taip pat turėjo dvi išgyvenusias dukteris: Mariją Klotildą, vėliau Sardinijos karalienė, Karolio Emanuelio IV žmona, ir netekėjusią Elžbietą („Madam Elžbieta“), nuteista po jos brolio per revoliucinį terorą.
* StanislavasLudvikas KsavjeStanislovas Ksaveras, PrvansoProvanso grafas, vėliau [[Liudvikas XVIII]].
* Karolis, d’ArtuaArtua grafas, vėliau [[Karolis X]].
 
Dofinas taip pat turėjo dvi išgyvenusias dukteris: Mariją Klotildą, vėliau Sardinijos karalienė, Karolio Emanuelio IV žmona, ir netekėjusią Elžbietą („Madam Elžbieta“), nuteista po jos brolio per revoliucinį terorą. Dar trys jų vaikai mirė vaikystėje.
 
=== Charakteristika ===
[[Vaizdas:Louis de France, dauphin (1745) by Maurice Quentin de La Tour.png|thumb|150px|left|Liudvikas Ferdinandas]]
 
Dofinas Liudvikas buvo gerai išsilavinęs, mėgo muziką, teikė pirmenybę rimtiems pokalbiams apie medžioklę ir puotas. Buvo jėzuitų šalininkas, pamaldus ir be dėmių asmeniniame gyvenime (skirtingai nuo tėvo). Aplink jį grupavosi opozicija karaliui. Šiuo atžvilgiu jis priminė savo senelį, Lidviką, Burgundijos hercogą (kuriam taip pat nebuvo lemta karaliauti).
 
=== Mirtis ir palaidojimas ===
Mirė Fonteneble nuo [[tuberkuliozė]]s. Jį pergyveno ne tik tėvai, bet ir senelis [[Stanislovas Leščinskis]]. Dofino našlė, Marija Žozefa, mirė po dviejų metų ([[1767]] m.) nuo tos pačios ligos.
 
Dofinas palaidotas ne šalia protėvių Sen-Deni bazilikoje, bet katedroje Sanse (Sen-Deni ilsisi tik jo širdis). Po jo sūnaus Liudviko XVI mirties bausmės įvykdymo [[1793]] metų sausį, kai kurie siūlė karalių palaidoti šalia tėvo. [[1794]] kovą dofino palaikai buvo išmesti dominikonų iš Sanso katedros, bet po restauracijos [[1814]] metais liudininkų teigimu surasti ir sugrąžinti į ankstesnę kapavietę.
 
{{DEFAULTSORT:Ferdinandas, Liudvikas}}