09:21, 5 rugpjūčio 2013 versija taisyti Nomad (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 33 315 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		17:17, 8 sausio 2015 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 530 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: ~~{{Šaltiniai}}~~ {{Taxobox_pradžia \| color = lightgreen \| name = Spinacia oleracea}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Spinacia oleracea Spinazie bloeiend.jpg\|260px\|Daržinis špinatas (''Spinacia oleracea'')]] \| caption = [[Daržinis špinatas]] (''Spinacia oleracea'')}} eilutė 12 ⟶ 11: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Daržinis špinatas''' ({{la\|Spinacia oleracea}}) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą — – [[Balandiniai\|balandinių]] ar [[burnotiniai\|burnotinių]]. Augalas 25-45 cm aukščio. [[Stiebas]] stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi [[birželis\|birželio]] – [[rugsėjis\|rugsėjo]] mėn. Kartais gali sulaukėti. == Špinatų kilmė == Špinatų tėvynė – [[Senovės Persija]], iš ten jie buvo įvežti į [[Kinija (regionas)\|Kiniją]]. Užkaukazėje ir [[Vidurinė Azija\|Vidurinėje Azijoje]] auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš [[Kaukazas\|Kaukazo]]. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. [[Viduramžiai]]s špinatų į [[Ispanija\|Ispaniją]] atvežė [[arabai]], kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. [[Europa\|Europoje]] špinatai paplito [[Renesansas\|Renesanso]] laikotarpiu. Juos labai mėgo [[vienuoliai]] ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo [[ledai\|ledus]], įvairius [[kremas\|kremus]] bei [[padažas\|padažus]]. == Maistinė vertė == eilutė 21 ⟶ 20: Maistui vartojami jauni špinatų [[lapas\|lapai]], kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių [[rūgštis\|rūgšties]], kuri žmogaus [[organizmas\|organizmui]] yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių [[rūgštis\|rūgščiai]] neutralizuoti rekomenduojama pridėti [[kreida (uoliena)\|kreidos]]. ~~{{Beviltiškas}}~~ Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine [[mažakraujystė\|mažakraujyste]] bei [[tuberkuliozė\|tuberkulioze]]. ▼ ~~Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir [[padagra]] bei vyresnio amžiaus žmonėms.~~ ▲Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. ~~Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine [[mažakraujystė\|mažakraujyste]] bei [[tuberkuliozė\|tuberkulioze]].~~ La Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių [[nitratai\|nitratų]] susidaro [[nitritai]], kurie yra žalingi žmogaus organizmui. == Špinatų auginimas == Špinatai auginami taip pat kaip [[salota\|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva\|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo\|rudens]] arba anksti [[pavasaris\|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius [[stiebas\|stiebus]] su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais [[lapas\|lapais]]. == Produkcija == eilutė 34 ⟶ 30: {\| class="wikitable" style="float; width:200px;" \|- ! colspan=2\|Tūkstančiai tonų (2008 m.) \|- \| {{CHNv}} \|\| style="text-align:right;"\| 12512

Daržinis špinatas: Skirtumas tarp puslapio versijų