Mohikanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mohikanai''' (''Mohican'', ''Mahican'')  – indėnų gentis, gyvenusi dabartinės [[Niujorkas|Niujorko]] valstijos rytuose, Vermonto pietuose ir Masačiusetso vakaruose. Kalbėjo [[mohikanų kalba]], priklausančia [[algonkinų kalbos|algonkinų kalbų grupei]]. Šiuo metu jų likučiai gyvena Viskonsino valstijoje ir naudoja tik anglų kalbą.

Save vadino ''Mahhekaniw'', kas reiškė "Nuolat„Nuolat tekančio vandens žmonės"žmonės“. Prancūzai juos vadino '''Vilkų žmonėmis''' (''Loups''), o britai - – kartu su [[vapingeriais]] ir [[munsiai]]s grupavo kaip '''Upių indėnus''' (''River Indians'').

Tradicinė mohikanų teritorija vadinosi '''N’DahAhKiNaNa''' ir apėmė ~2,4 mln. hektarų žemės. Ji šiuo metu yra padalinta tarp keturių JAV valstijų: apima Niujorko rytinė pakraštį, Vermonto pietryčius, Masačiusetso vakarus ir Konektikuto šiaurės vakarus. Geografiškai ji sutapo su [[Hadsonas|Hadsono upės]] vidurupio baseinu, maždaug nuo [[Šampleino ežeras|Šampleino]] pietinio galo iki Ketskilo kalnų. Šios upės pavadinimas mohikanų kalba buvo ''Mahikanituk'', iš ko ir kilo viso etnoso pavadinimas.

Šiauriau gyveno [[vabanakiai]] ([[abenakiai]]), į rytus - – [[pokumtukai]], į vakarus - – [[irokėzai]] ([[mohaukai]]), o į pietus, Hadsono žemupyje - – [[delavarai]] ([[vapingeriai]]).

* '''Tikrieji mohikanai''' - – koncentravosi šiaurės vakarinėje arealo dalyje ir pirmiausia ties dab. [[Olbanis|Olbaniu]], kuris vadinosi ''Pempotowwuthut-Muhhcanneuw'' – - "Mohikanų„Mohikanų laužavietė"laužavietė“;

* '''Viekagdžokai''' (''Wiekagjoc'') - – koncentravosi šiaurės rytinėje dalyje, ties dabartiniu [[Hadsonas (miestas)|Hadsonu]];

* '''Mečkentovunai''' (''Mechkentowoon'') - – koncentravosi į vakarus nuo Hadsono, piečiau tikrųjų mohikanų;

* '''Vestenhukai''' arba '''housatonai''' - – gyveno arealo rytinėje dalyje, Masačiusetse, daugiausia [[Housatonas|Housatono]] upės slėnyje. Svarbiausia jų gyvenvietė buvo ''Mahaiwe'' dab. [[Didysis Baringtonas|Didžiajame Baringtone]];

* '''Vavajačtonokai''' (''Wawayachtonoc'') - – gyveno piečiausioje arealo dalyje.

Mohikanų konfederacija sukurta iš penkių genčių tam, kad galėtų priešintis jų agresyviems vakariniams kaimynams mohaukams. Konfederacijos atstovai genčių vadai sachemai reguliariai rinkdavosi Šodako vietovėje (dab. Olbanyje). XVII a. jie užmezgė ryšius su europiečiais kolonizatoriais. Pirmieji jų buvo [[olandai]], įkūrę jų teritorijoje [[Naujieji Nyderlandai|Naujuosius Nyderlandus]]. Jie 1614  m. Šodako vietoje pastatė Nasau fortą, kuris tapo svarbiu prekybiniu tašku tarp indėnų ir olandų.

Vėliau, 1664  m., kontrolę regione perėmė britai. 1710  m. vienas mohikanų vadų ''Etow Oh Koam'', kartu su trimis mohaukų vadais lankėsi Anglijoje pas karalienę Aną. XVIII a. krašte veikė protestantų ir [[Moravijos bažnyčia|Moravijos bažnyčios]] misionieriai. Nemažai mohikanų priėmė krikščionybę, o vėliau kovojo [[Prancūzų ir indėnų karas|Prancūzų ir indėnų kare]] britų pusėje.

Per [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karą]] mohikanai susivienijo su amerikiečiais prieš britus ir jų sąjungininkus mohakus, senekus, onondagus ir kajugas. Tačiau Amerikai laimėjus karą, XVIII a. pabaigoje mohikanai buvo masiškai perkeliami iš jų gimtosios teritorijos į oneidų žemes vakaruose. Ten jie įkūrė savo gyvenvietę, pavadindami ją Naujuoju Stokbridžu. XIX a. I pusėje mohikanai buvo perkelti dar kartą,

Mohikanų genties pavadinimas panaudotas garsioje [[James Fenimore Cooper]] knygoje [[Paskutinis mohikanas]]. Knygos veiksmas vyksta tradicinėje mohikanų žemėje, tačiau kai kurie faktai apie mohikanus paimti iš visai kitos, tačiau panašaus pavadinimo indėnų genties [[moheganai|moheganų]]. Pvz. veikėjo vardas ''Unkas'' yra ne mohikaniškas, o moheganiškas.