01:55, 15 kovo 2013 versija taisyti Legobot (aptarimas \| indėlis) 77 949 keitimai S Perkeliamos 37 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q191004. ← Prieš tai darytas keitimas		13:38, 12 gruodžio 2014 versija taisyti anuliuoti 5.20.46.221 (aptarimas) →‎Biografija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 35: Pradžioje jis studijavo žemdirbystę Wisconsin-Madison universitete, tada istoriją, vėliau – religiją. 1922 m., būdamas dvidešimties, sudalyvavo tarptautinėje krikščionių konferencijoje [[Pekinas\|Pekine]], [[Kinija]], po kurio ėmė abejoti savo religiniais įsitikinimais. Kiek vėliau jis nusprendė keisti savo profesiją, ir po dvejų metų, palikęs seminariją, perėjo į Teachers College [[Kolumbijos universitetas\|Kolumbijos universitete]], ten 1928 m. baigė magistrą, o 1931 įgijo mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1935 ligi 1940 jis dėstė Rochester universitete, kur parašė savo pirmąją knygą ''The Clinical Treatment of the Problem Child'' (1939). 1940 tapo klinikinės psichologjos profesoriumi Ohio State universitete, kur parašė antrąją savo knygą ''Counseling and Psychotherapy'' (1942). Joje jis suformulavo pirmuosius [[į asmenybę orientuota terapija\|humanistinės psichoterapijos]] principus. Čikagos universitete (1945–1957) profesoriaudamas jis padėjo įkurti konsultavimo centrą, kuriame atliko tyrimus jo metodų efektyvumui nustatyti. Savo teorijas ir atradimus jis perteikė savo knygose, ''Client-Centered Therapy'' (1951) ir ''Psychotherapy and Personality Change'' (1954). Dėstydamas psichologijos kursą Wisconsin-Madison universitete, jis parašė vieną garsiausių savo knygų ''On Becoming a Person'' (1961). Paskutiniuosius savo gyvenimo ~~metaus~~metus jis keliavo po visą pasaulį, pritaikydamas savo teorijas tautų socialiniams konfliktams spręsti. Jo pasiekimai buvo stulbinantys: Belfaste, Šiaurinėje Airijoje, jis sutaikė vietinius [[katalikybė\|katalikus]] ir [[protestantizmas\|protestantus]], Pietų Afrikoje – juodaodžius ir baltuosius, [[JAV]] – sveikatos apsaugos paslaugų tiekėjus ir vartotojus. Paskutinė jo kelionė, jam esant jau 85 metų, buvo į [[Sovietų Sąjunga\|Sovietų Sąjungą]], kur jis skaitė paskaitas ir vedė seminarus apie kūrybingumą ir bendravimą. Jį apstulbino jo populiarumas rusų tarpe. Kartu su savo dukterimi Natalie Rogers jis vedė seriją vietinių savojo į asmenį orientuoto metodo seminarų JAV, Europoje ir Japonijoje, kuriuose akcentavo tarpkultūrinio bendravimo, asmens augimo, socialinių pokyčių temas. == Teorija ==

Carl Rogers: Skirtumas tarp puslapio versijų