Konstancijus III: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 6 metus
[[Vaizdas:Solidus Constantius III-RIC 1325.jpg|thumb|right|200px|Konstancijus ant [[solidas|solido]].]]
'''Flavijus Konstancijus''' (mirė [[421]]  m. [[rugsėjo 2]] d.), dar žinomas kaip '''Konstancijus III''',) buvo [[Vakarų Romos imperija|Vakarų]] [[Romos imperatorius]], valdęs 421  m. septynis mėnesius.{{šaltinis|{{VLE|X|513||Konstancijus III, Flavijus Konstancijus}}}} Imperatoriaus [[Valentinianas III|Valentiniano III]] tėvas, svarbus generolas ir politikas. Kaip galia už sosto jis valdė nuo 410  m., o 421  m. Konstancijus kartu su [[Honorijus|Honorijumi]] valdė kaip imperatorius.
 
== Gyvenimas ==
Konstancijus gimė Naise (dabar [[Nišas]] [[Serbija|Serbijoje]]) ir tikriausiai buvo profesionalus karys, pasiekęs ''magister militum'' rangą valdant Honorijui.
 
[[411]]  m. jis nugalėjo [[Geroncijus|Geroncijų]], uzurpatoriaus Maksimo Ispano generolą, ir uzurpatorių Konstantiną III [[Arlis|Arlyje]]. Konstantinas sukilo 407  m., bet susipyko su generolu Geroncijumi, kuris [[409]]  m. paskelbė Maksimą imperatoriumi ir pradėjo karą su Konstantinu ir Honorijumi. 411  m. Geroncijus apgulė Konstantiną Arlyje, bet iš Italijos atvykus Konstancijaus kariams jis pats buvo apgultas. Geroncijų paliko jo kariai, o po to jį nužudė Ispanijoje. Konstancijus tris mėnesius buvo apgulęs Arlį, kol Konstantino generolas [[Edobichas]] grįžo su didele [[frankai|frankų]] ir [[alemanai|alemanų]] armija. Netoli Arlio Konstancijus nugalėjo Edobichją, kurį išdavė ir nužudė draugas. Konstantinas pasidavė, kai jo kariai prie [[Reinas|Reino]] susidėjo su uzurpatoriumi [[Jovinas|Jovinu]], ir buvo įšventintas į kunigus, bet Konstancijus jį pagavo ir nužudė.
 
[[412]]  m. Konstancijus išvijo [[vizigotai|vizigotus]] iš Italijos. [[413]]  m. pirmąkart tapo konsulu. [[414]]  m. jis puolė vizigotus, o jų vadas Ataulfas paskelbė [[Priskas Atalas|Priską Atalą]], kuris jau buvo uzurpatorius, imperatoriumi. Po Galijos uostų blokados vizigotai pabėgo į Ispaniją [[415]]  m. Priskas Atalas bandė bėgti, bet buvo pagautas ir nusiųstas į [[Ravena|Raveną]]. Po Ataulfo ir jo įpėdinio Sigeriko mirties Konstancijus susitarė su naujuoju vizigotų karaliumi Valija: už teritoriją Akvitanijoje, jis sutiko kautis romėnų pusėje kaip sąjungininkas. [[Vandalai]], [[alanai]] ir [[svebai]], kurie kirto Reiną [[407]]  m., apsistojo Ispanijoje. Su šia sutartimi buvo paleista [[Gala Placidija]], kurią vizigotai paėmė į nelaisvę siaubdami Romą [[410]]  m.
 
Konstancijus tapo patricijumi [[417]]  m., tais metais buvo konsulu su Honorijumi, vedė Galą Placidiją, tapdamas [[Teodosijų dinastija|Teodosų šeimos]] dalimi. Pora turėjo 2 vaikus: [[Justa Grata Honorija]] (gimė [[417]]/[[418]]  m.) ir būsimas imperatorius [[Valentinianas III]] (gimė [[419]]  m.). 420  m. jis trečiąkart tapo konsulu su [[Teodosijus II|Teodosijumi II]].
 
421  m. [[vasario 8]] d. Konstancijus tapo imperatoriumi ir iš esmės valdė vietoj neveiksmingo Honorijaus. Jis skundėsi, kad naujas vaidmuo atima daug asmeninės laisvės. Be to Teodosijus II nepripažino naujo imperatoriaus.
 
Teigiama, kad Konstancijus ruošėsi karui su Teodosijumi II dėl titulo pripažinimo, kai staiga mirė rugsėjo 2 d.
Konstantino veiksmai įtakojo vėlesnius patricijus [[Flavijus Etijus|Flavijų Etijų]] ir [[Ricimeras|Ricimerą]], bet tik [[Petronijus Maksimas]] norėjo tapti imperatoriumi ir valdė dar trumpiau už Konstancijų.
 
== Šaltiniai ==
{{commons|Category:Constantius III}}
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Romos imperatoriai}}
 
[[Kategorija:Romos imperatoriai]]
15 145

pakeitimai