Konstancijus III: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Flavijus Konstancijus''' (mirė [[421]]  m. [[rugsėjo 2]] d.), dar žinomas kaip '''Konstancijus III''',) buvo [[Vakarų Romos imperija|Vakarų]] [[Romos imperatorius]], valdęs 421  m. septynis mėnesius.{{šaltinis|{{VLE|X|513||Konstancijus III, Flavijus Konstancijus}}}} Imperatoriaus [[Valentinianas III|Valentiniano III]] tėvas, svarbus generolas ir politikas. Kaip galia už sosto jis valdė nuo 410  m., o 421  m. Konstancijus kartu su [[Honorijus|Honorijumi]] valdė kaip imperatorius.

[[411]]  m. jis nugalėjo [[Geroncijus|Geroncijų]], uzurpatoriaus Maksimo Ispano generolą, ir uzurpatorių Konstantiną III [[Arlis|Arlyje]]. Konstantinas sukilo 407  m., bet susipyko su generolu Geroncijumi, kuris [[409]]  m. paskelbė Maksimą imperatoriumi ir pradėjo karą su Konstantinu ir Honorijumi. 411  m. Geroncijus apgulė Konstantiną Arlyje, bet iš Italijos atvykus Konstancijaus kariams jis pats buvo apgultas. Geroncijų paliko jo kariai, o po to jį nužudė Ispanijoje. Konstancijus tris mėnesius buvo apgulęs Arlį, kol Konstantino generolas [[Edobichas]] grįžo su didele [[frankai|frankų]] ir [[alemanai|alemanų]] armija. Netoli Arlio Konstancijus nugalėjo Edobichją, kurį išdavė ir nužudė draugas. Konstantinas pasidavė, kai jo kariai prie [[Reinas|Reino]] susidėjo su uzurpatoriumi [[Jovinas|Jovinu]], ir buvo įšventintas į kunigus, bet Konstancijus jį pagavo ir nužudė.

[[412]]  m. Konstancijus išvijo [[vizigotai|vizigotus]] iš Italijos. [[413]]  m. pirmąkart tapo konsulu. [[414]]  m. jis puolė vizigotus, o jų vadas Ataulfas paskelbė [[Priskas Atalas|Priską Atalą]], kuris jau buvo uzurpatorius, imperatoriumi. Po Galijos uostų blokados vizigotai pabėgo į Ispaniją [[415]]  m. Priskas Atalas bandė bėgti, bet buvo pagautas ir nusiųstas į [[Ravena|Raveną]]. Po Ataulfo ir jo įpėdinio Sigeriko mirties Konstancijus susitarė su naujuoju vizigotų karaliumi Valija: už teritoriją Akvitanijoje, jis sutiko kautis romėnų pusėje kaip sąjungininkas. [[Vandalai]], [[alanai]] ir [[svebai]], kurie kirto Reiną [[407]]  m., apsistojo Ispanijoje. Su šia sutartimi buvo paleista [[Gala Placidija]], kurią vizigotai paėmė į nelaisvę siaubdami Romą [[410]]  m.

Konstancijus tapo patricijumi [[417]]  m., tais metais buvo konsulu su Honorijumi, vedė Galą Placidiją, tapdamas [[Teodosijų dinastija|Teodosų šeimos]] dalimi. Pora turėjo 2 vaikus: [[Justa Grata Honorija]] (gimė [[417]]/[[418]]  m.) ir būsimas imperatorius [[Valentinianas III]] (gimė [[419]]  m.). 420  m. jis trečiąkart tapo konsulu su [[Teodosijus II|Teodosijumi II]].

421  m. [[vasario 8]] d. Konstancijus tapo imperatoriumi ir iš esmės valdė vietoj neveiksmingo Honorijaus. Jis skundėsi, kad naujas vaidmuo atima daug asmeninės laisvės. Be to Teodosijus II nepripažino naujo imperatoriaus.

{{Romos imperatoriai}}