Jacques Derrida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vertė Emilija Kaktytė PINf-13/1 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 112:
Derrida‘s filosofiniai draugai, sąjungininkai ir studentai,
kurie įtraukiami, tai <nowiki>[[Paul De Man]]</nowiki>, [[Jean-François
Lyotard'o]], <nowiki>[[Michelis Foucault]], [[Louis Althusser]], [[Emmanuel Levinas]], [[Maurice
Blanchot]], [[Gilles Deleuze]], [[Jean-Luc Nancy]],
[[Philippe Lacoue-Labarthe]], [[Sarah Kofman]], [[Hélène Cixous]], [[Bernard
Stiegler]], Aleksandras García Düttmann, Joseph Cohen,
Chakravorty]] Spivak Raphael Zagury-Orly, [[Jacques
Ehrmann]], [[Avitalis Ronell]], [[Judith Butler]], [[Samuel Weber]] ir [[Catherine Malabou]]</nowiki>.
'''Nancy
ir Lacoue-Labarthe '''[taisyti]
Nancy]] ir <nowiki>[[Philippe Lacoue-Labarthe]]
tarp Derrida‘s pirmųjų studentų Prancūzijoje, kurie išvyko tapti gerai žinomų
ir svarbių filosofų jų nuosava teise. Nepaisant jų didelių temos skirtumų ir
taip pat metodo, jie tęsė savo artimą bendravimą tarpusavyje ir su Derrida, nuo 1970-ųjų pradžioje.
'''Paul
===Paul de Man===▼
de Man '''[taisyti]
''Main
Derrida‘s ryškiausia draugystė ir intelektinis gyvenimas
buvo su Paul de Man, kuris prasidėjo nuo jų susitikimo <nowiki>[[Johns Hopkins]]</nowiki> universitete ir tęsėsi iki de Man
jo literatūros ir filosofijos tekstų
skaitytojų kartoms mokyti.
Netrukus po De Man mirties, Derrida parašė knygą'' Memoires: pour Paul De Man'' ir 1988
straipsnį " Like the Sound of the Sea Deep Within a Shell </nowiki>: Paul De Man‘s
War". Atsiminimai tapo diskusijos priežastimi, nes prieš Derrida išleido
savo kūrinį, jis buvo rastas Belgijos literatūros kritiko Ortwin de Graef, ilgai prieš savo akademinę karjerą JAV, De
▲įskaitant kelis kitus, kurie, buvo aiškiai antisemitic.</nowiki>
Derrida sudėtinga sąvoka, kad ji yra įmanoma, tiesiog
paprasta skaityti De Man vėlesnio
išsimokslinimo, per
visi tvirtinimai apie De Man darbą turėtų būti suprantami sąryšyje eruduciją
bendraus kūno. Derridos kritikai
Eilutė 163:
stebinantį problemos sprendimo būdą,
atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, J. Derrida taip pat pasisakė prieš
antisemitizmą, o 1960-aisiais,susimušęs kartu Heideggerio mokiniu
Beaufrit‘o Derrida per frazę. (ir po to, kai jam Maurice
Blanchot) aiškinama kaip antisemitinės. '''Michelis
Foucault''' [taisyti]
kaip paskaita 1963 kovo dieną, tuo metu vyko konferencija Wahl ''koledžo
philosophique'', , kurioje Foucault dalyvavo ir sukėlė nesantaiką tarp
▲ir sukėlė nesantaiką tarp dviejų vyrų, kuri niekada nebuvo iki galo
Į papildymą
pridedamas 1972 metų leidimo jo ''Pamišimo
istorija'', Foucault ginčijama Derridos, jo darbo aiškinimą ir apkaltino Derridos praktikavimu "istoriškai gerai
teksto [...]. Pedagogika, kuri atvirkščiai suteikia meistrų balsą, begalinis suverenitetas, kuris leidžia per neapibrėžtą laiką pakartotinai pasakyti
▲pedagogiką [...], kuri moko mokinį, kad nėra jokios išorės teksto [...].
tekstą. "[<sup>104] </sup>Pasak
istoriko Carlo Ginzburgo, Foucault galėjo
parašyta The Order of Things (1966) ir The Archaelogy of Knowledge iš dalies po Derrido kritikos stimulo. <sup>[105]</sup> Karlas
Ginzburg trumpai paženklino Derridos kritiką ''Cogito ir The History and▼
▲Derridos kritiką Cogito ir The History
▲and Madness, kaip "facile, nihilistic objections", nepateikiant
tolimesnių argumentų.
'''Derrida‘s
vertėjai''' [taisyti]
Geoffrey Bennington'as, Avital
Ronell ir Samuelis Weber priklauso Derrida vertėjų grupei. Daugelis Derrida
vertėjų yra gerbiami mąstytojai, jų nuosava teise. Derrida dažnai dirbo
bendradarbiaujant pagal susitarimą,
todėl jo vaisinga produkcija turi būti išversti į anglų kalbą laiku.
Pradėjęs kaip de Man studentas, Gayatri
Spivak priėmė Grammatology
vertimą, anksti savo karjerą ir nuo peržiūrėjimo jį į antrajo leidimą. Alanas
Bass buvo atsakingas už kelių pirmųjų vertimų; Bennington'as ir Peggy Kamuf toliau gaminti vertimus savo darbą
beveik dvidešimt metų. Pastaraisiais metais, vertimų skaičius pasirodė Michael
Naas (taip pat Derrida mokslininkas) ir Pascale-Anne Brault.
Bennington, Brault, Kamuf, Naas, Elizabeth Rottenberg ir Davidas Wills šiuo metu užsiima vertimu Derrida‘s
anksčiau neišleistus seminarus, apimančius 1959 2003 <sup>[106]</sup> I ir
II tomai ''The Beast and ''Sovereign
(keliančių Derrida seminarus nuo gruodžio 12, 2001 Kov 27, 2002 ir nuo 11
gruodis 2002 į 26 kovas 2003), taip pat ''The
Death Penalty'', I tomo (įskaitant 8 gruodis 1999 į 22 kovas 2000), atsirado
vertimas į anglų kalbą. Daugiau tomų šiuo metu prognozuojamas serijos Heidegger:
''The Question of Being and History '' (1964-1965), ''Death Penalty'', II tomas (2000-2001), ''Perjury and Pardon'', I tomas (1997-1998), Perjury and Pardon, II
tomas (1998-1999). <sup>[107]</sup>
Su Bennington, Derrida ėmėsi iššūkio paskelbto kaip Jacques
Derrida, rengima, dėl kurio Bennington'as nepavyko įrodyti Derrida‘s darbo sistemingos eksplikacijos
(vadinamos "Derridabase"), naudojant viršutinius du trečdalius
kiekvieno puslapio, kol Derrida buvo suteikta pabaiktą kopiją kiekvieno
Bennington skyriaus ir apatinio trečdalio kiekvieno puslapio, kuriuose rodoma,
kaip dekonstrukcija viršijo Bennington sąskaitą (tai buvo vadinama
"Circumfession"). Derrida atrodo domėjosi Bennington ypač kaip rabinų
Explicator rūšies, pažymėdamas, ties pabaiga "Taikomoji Derrida"
konferencijoje, vykusioje Lutono universitete 1995 metų pabaigoje, kad:
"viskas buvo pasakyta ir, kaip įprasta, Geoff Bennington'as pasakė viską,
kol aš net nespėjau išsižioti. Turiu bandymą būti neišpranašavimo išūkis , po jo, kuris yra
neįmanomas ... todėl bandysiu būti nenuspėjamas po Geoff. Dar kartą. "<sup>[108]</sup>
* [http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=721&kas=straipsnis&st_id=2968 Šiaurės Atėnai]
{{filo-stub}}
| |||