Kalifornija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po [[JAV-Meksikos karas|JAV-Meksikos karo]] [[1847]] metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. [[1848]] m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – ''Alta California'') atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „[[aukso karštinė]]“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai [[San Fransisko įlanka|San FranciskoFransisko įlankoje]] išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. [[1850]] metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. [[1950]] metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

* [[San FranciskasFransiskas]] (805 235 gyv.)

Valstijos sostinė – Sakramentas (''Sacramento''). [[1775]]–[[1849]] m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje (''Monterey''), [[1849]]–[[1851]] metaism. [[San ChosėChozė]] (''San Jose''), [[1852]]–[[1853]] metais Valjechom. (''Vallejo'')Valjeche, [[1853]]–[[1854]] Beniciam. Benisijoje, iro nuo [[1862]] metaism. San Franciske– (''San Francisco'')Fransiske, sostinė laikinai [[1852]] metaism. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, kadanes ValjechoValjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo [[1854]] metaism. [[1862]] metaism. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San FranciskąFransiską.

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su [[Oregonas|Oregono]] valstija, rytuose su [[Nevada|Nevados]] ir [[Arizona|Arizonos]] valstijomis. [[Koloradas (upė JAV ir Meksikoje)|Kolorado upė]] sudaro ribą tarp KaliforniosKalifornijos ir Arizonos. Pietuose ribojasi su [[Meksika]] ([[Žemutinė Kalifornija|Žemutinės Kalifornijos]] valstija).

Kalifornija yra trečioji pagal plotą [[JAV]] valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas [[klimatas]], ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, [[Citrinvaisis|citrinvaisius]]. Pietinėje dalyje driekiasi [[Mohavių dykuma]]. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti [[Mirties slėnis]] (''Death Valley''), kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia vieta [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]].

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo [[Tahoė ežerasTaho]] ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Kanalo salomis ({{en|Channel Islands}}), Ramioje vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi [[Siera Nevada (JAV)|Siera Nevados kalnai]]. Jų viršukalnė – [[Vitnis]] ({{en|Mount Whitney}}) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra [[JosemitųJosemičio nacionalinis parkas]]. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis [[Šv. Andrejaus lūžis]].

[[San FranciskoFransisko įlanka]] yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. [[Aukso Vartų sąsiauris]] ({{en|Golden Gate}}) jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keletas žymių miestų: [[San FranciskasFransiskas]], [[Oklandas]], [[San Chosė (JAV)|San ChosėChozė]], [[Berklis]] su daugeliu [[Priemiestis|priemiesčių]]. Į pietus nuo San FranciskoFransisko įlankos yra [[Silicio slėnis]] ({{en|Silicon Valley}}), kuris apima San ChoseChozės miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologijų kompanijų.