Mikalojus Povilas Vilutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1970]] m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą (dab. [[Vilniaus dailės akademija]]). [[Serigrafija|Serigrafijos]] pradininkas Lietuvoje. Parodose dalyvauja nuo [[1971]] m. Ankstesnieji darbai sukurti [[ofortas|ofortu]], sausa adata, nuo 8 dešimtmečio darbai kuriami serigrafijos technika. Tuo metu išsikristalizavo dailininko stilius, jo darbai atrodė nepaprastai modernūs, avangardiški, tačiau buvo nepriimtini to meto ideologizuotai nomenklatūrai, dėl ko nepatekdavo į parodas. Šio periodo darbai spalvingi, emocionalūs, lakoniški, monumentalūs, kartais – ironiški, dėmesio centre – žmogus. Dailininko kūryba įvertinta Lietuvoje bei užsienyje. Yra sukūręs ekslibrisų, plakatų, iliustracijų knygoms, mažosios skulptūros pavyzdžių. Nuo [[2000]] m. kūrė tapybos darbus akrilu. [[1989]]-[[2007]] m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje, jam suteiktas profesoriaus mokslo vardas. Leidykla „Artseria“ išleido knygą su darbų reprodukcijomis „Mikalojus Povilas Vilutis“ ([[2003]]). Rašo straipsnius periodikai, išleido knygas „Tortas“ ([[2009]] m.), „Sriuba“ ([[2014]] m.), kartu su [[Antanas A. Jonynas|Antanu A. Jonynu]] – „Paskutinės dienos Itakėje“ (2007 m., visų leidykla – „[[Tyto alba]]“). [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos]] laureatas ([[2004]] m.). Darbų yra įsigiję muziejai – [[NacionalinėLietuvos dailės galerija]]muziejus, [[Modernaus meno centras]], Lietuvos ir daugelio užsienio šalių meno kolekcininkai. Žmona – grafikė [[Nijolė Vilutienė]], vaikai: sūnus Gediminas (1970 m.), dukterys – Aldona ([[1974]] m.), Emilija ([[1977]] m.).