Lempa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 93.93.57.170 (Aptarimas) darytas keitimas 4673296 |
|||
Eilutė 19:
Vėliau, pastebėjus kapiliarumo požymį, buvo naudojamas rezervuaras ir imta deginti nebe atvirą indą, o [[dagtis|dagties]] galą. [[Graikai]] ir ''romėnai'' naudojo daug dagčių, kad išgauti ryškesnę šviesą. Šiaurės Europoje labiausiai paplitusi lempos forma buvo atviras akmeninis puodas, pripildytas riebalų ir įmerkta dagtimi. Tokio tipo lempas vis dar vartoja [[inuitai]] (eskimai).
[[XVIII amžius|XVIII a.]] buvo padarytas didelis patobulinimas – imta naudoti plokščias dagtis, kurios davė didesnę liepsna nei apvalios. Švedų mokslininkas [[Aime Argandas]] išrado stiklinę vamzdinę [[Lempa|lempą]], kuri degė šviesiau, nedūmijo, ir buvo apsaugota nuo vėjo. Ši sistema vėliau buvo pritaikyta dujų lempose.
[[
▲[[1789 m.|1789]] m. Viljamas Merdokas (''[[:en:William_Murdoch|William Murdoch]]'') apšvietė savo namus ir biurą [[dujos|dujomis]]. Po to ši kuro rūšis buvo sėkmingai pritaikyta miestų apšvietimui. Vis dėlto, kur [[Dujotiekis|dujotiekių]] nebuvo, buvo naudojamos ir paprastos lempos su dagtimis ir degalų rezervuarais. Maždaug iki XIX a. vidurio tokio tipo lempų degalais buvo [[Banginiai|banginio]] taukai, vėliau (maždaug nuo [[1840]] m.) juos pakeitė [[žibalas]], kurio privalumai yra švarumas, pigumas bei saugumas, nes vietoj aliejaus buvo naudojamas naftos produktų [[kuras]].
== Elektros lempos ==
| |||