14:09, 8 liepos 2014 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:33, 1 gruodžio 2014 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Dalis teksto iškelta į straipsnius Ifato sultonatas, Hararo sultonatas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Infolentelė buvusi valstybė ~~{{Regionasm~~ \|paprastas_pav = Adalis ~~\| Spalva = #ff8c00~~ \|vietinis pavadinimas = Suldaanada Cadaal<br>‎سلطنة عدل‎ ~~\| Tipas = Etiopijos istorinis regionas~~ \|ilgas pavadinimas = Adalio sultonatas ~~\| Pavadinimas = Adal~~ \|žemynas = Afrika ~~\| Foto = Zeila ruins.jpeg~~ \|statusas = <small></small> ~~\| Šalis = [[Somalių regionas]], vakarų [[Somalis]]~~ \|year_start = 1415 ~~\| Herbas =~~ \|year_end = 1577 ~~\| Tauta = [[harariai]], [[somaliai]]~~ \|event_start = Įkūrimas ~~\| Kalba =~~ \|event_end = Pasikeičia dinastija ~~\| Valstybės = '''Ifato sult.''', '''Adalio sult.''', '''Hararo emyr.'''~~ \|p1 = Ifato sultonatas ~~\| Laikotarpis =~~ \|vėliava_p1 = ~~\| Miestai = [[Zeila]], [[Hararas]]~~ \|s1 = Hararo sultonatas ~~\| Titulas =~~ \|vėliava_s1 = ~~\| Atskilo nuo =~~ \|image_flag = Flag_of_Adal.png ~~\| Prijungta prie =~~ \|vėliava = ~~\| Žemėlapis =Etiopijos regionai.png~~ \|image_coat = ~~\| Pastaba =Adalio regionas pažymėtas kaip Hararas~~ \|simbolio_tipas = }} \|simbolis = '''Adalis''' (iki XVI a. vadintas '''Ifatu''') – istorinis regionas dabartinėje rytų [[Etiopija\|Etiopijoje]] ([[Somalių regionas\|Somalių regiono]] šiaurėje), šiaurės vakarų [[Somalis\|Somalyje]] ir [[Džibutis\|Džibutyje]]. Nuo XVI a. jo politiniu ir kultūriniu centru buvo [[Hararas\|Hararo]] miestas, dėl ko regionas dar vadinamas '''Hararo regionu'''. Šis istorinis regionas apėmė dalį rytinės Etiopijos, [[Džibutis\|Džibutį]] ir vakarų [[Somalis\|Somalio]]. Jis suvaidino ypač didelę reikšmę [[XIII a.\|XIII]]–XVI a. Etiopijos istorijoje krikščionių ir musulmonų karų laikotarpyje. \|image_map = Adal.PNG \|image_map_caption = Adalis ir Etiopija apie 1500 m. ~~Šiame regione kilo vienos svarbiausių Etiopijos istorijoje valstybių – Ifato sultonatas, Adalio sultonatas ir Hararo emyratas.~~ \|nacionalinis_devizas = \|valstybis_himnas = ~~== Geografija ==~~ \|sostinė = Zeila, Dekeras, [[Hararas]] (nuo 1520 m.) Iš pradžių regiono kultūrinis centras buvo [[Avašo upė]]s vidurupis, iš karto į rytus nuo [[Ševa\|Ševos]]. Kadangi per šį slėnį ėjo prekybiniai keliai iš Centrinės Etiopijos į pajūrį (ypač į svarbų prekybinį uostą [[Zeila\|Zeilą]]), ilgainiui Avašo slėnį kontroliuojančios tautos ėmė kontroliuoti visą kelią. Taip formavosi atskiras regionas. Jo teritorijos buvo nuo [[Etiopijos plynaukštė]]s iki [[Adeno įlanka\|Adeno įlankos]]. \|valstybinės_kalbos = [[somalių kalba\|somalių]], [[arabų kalba\|arabų]] \|valdymo_forma = monarchija \|valdovo_titulas = Adalio sultonai \|valdovas1 = \|valdymo_metai1 = \|valdovas2 = \|valdymo_metai2 = \|valiuta = }} '''Adalio sultonatas''' ({{so\|Suldaanada Cadaal}}, {{ar\|سلطنة عدل}}) – XV-XVI a. egzistavusi valstybė [[Rytų Afrika\|Rytų Afrikoje]], dabartinės šiaurės rytų [[Etiopija\|Etiopijos]], [[Džibutis\|Džibučio]] ir šiaurės [[Somalis\|Somalio]] ([[Somalilandas\|Somalilando]]) teritorijose. Jos politinis centras buvo [[Dekeras]], vėliau [[Hararas]]. == Istorija == Kuomet Etiopijos imperatorius [[Ješakas I]] nukariavo galingą [[Ifato sultonatas\|Ifato sultonatą]], paskutiniojo sultono sūnus Sabiradinas pabėgo į Jemeną. 1415 m. jis grįžo ir įtvirtino savo Valašma dinastiją Zeiloje. Tai buvo laikoma Ifato atkūrimu, nors naujasis sultonatas buvo vadinamas Adaliu. Adalis tapo svarbiausiu musulmonų kovos prieš krikščionis centru. [[vaizdas:Zeila ruins.jpeg\|thumb\|left\|Zeilos miesto griuvėsiai]] Tuo metu stipri Etiopijos imperija buvo reali grėsmė sultonato išlikimui, ir karai vyko nuolat. Prie neramumų prisidėjo ir tai, kad [[XVI a.]] pradžioje [[Portugalijos kolonijinė imperija\|portugalai]] nusiaubė regiono pakrantes, sudegindami laivus. Tik valdant Ahmedudinui (1433–1445), kuomet Etiopija laikinai nusilpo, Adalis galutinai susigrąžino daugumą Ifato valdytų teritorijų. Sostinė buvo perkelta į Dekero miestą krašto gilumoje, kad būtų lengviau gintis nuo etiopų. Sultonas žuvo mūšyje su Etiopija, kuomet bandė juos išguiti iš Davaro. ~~=== Ševos sultonatas ===~~ [[896]]–[[1285]] m. regionas priklausė rytuose buvusiam [[Ševa\|Ševos sultonatui]], kuris kontroliavo prekybinius kelius ir buvo įgijęs hegemoniją regione. Atrodo, kad tuo metu čia gyveno [[amharai]], kurių tolimi palikuonys yra dabartiniai [[harariai]], gyvenantys Hararo mieste. ~~Tikriausiai nuo gana ankstyvų laikų regione įsitvirtino [[islamas]], ir ilgainiui vieta tapo naujosios religijos avanpostu prieš krikščioniškąją Etiopiją.~~ ~~[[Vaizdas:Ifat.png\|thumb\|200px\|Etiopija 1300 m.]]~~ ~~=== Ifato sultonatas ===~~ 1285–[[1415]] m. regioną kontroliavo galingas Ifato sultonatas, kilęs iš Avašo slėnio. Čia įsitvirtino vietinė [[Valasma dinastija]]. Kadangi tuo metu krikščioniškoje Etiopijoje į valdžią atėjo nauja stipri [[Saliamonidų dinastija]], ji išplėtė centrinę valdžią, paversdama Ifato sultonatą savo vasalu. Per visą [[XIV a.]] regione vyko musulmonų sukilimai. Etiopiją valdant stipriam imperatoriui [[Zara Jekob]] (1434–1468), Etiopijos imperija įtvirtino stiprią valdžią visose aplinkinėse šalyse. Tai oficialiai pabaigė Ifato sultonato egzistenciją ir sustabdė musulmonų maištus, priversdamas juos mokėti duoklę. Taip vietinė dinastija labai nusilpo. Tuo pačiu metu regione kilo naujas visuomenės sluoksnis, ir įvairūs valdžią turintys asmenys (pirkliai, kariai, dvasininkai) neretai siekdavo įsitvirtinti atskiruose regiono miestuose ar vietovėse. Svarbiausi tokie augantys miestai buvo [[Zeila]], [[Berbera]], [[Dekeras]], [[Hararas]], [[Hubatas]]. Jie nepakluso nei vietinei musulmonų, nei centrinei Etiopijos valdžiai. Prie neramumų prisidėjo ir tai, kad [[XVI a.]] pradžioje [[Portugalija\|portugalai]] nusiaubė regiono pakrantes, sudegindami laivus. ~~=== Adalio sultonatas ===~~ ~~[[Vaizdas:Adal.PNG\|thumb\|180px\|Adalio sultonatas su sostine Harare]]~~ [[1515]] m. nusilpus Etiopijai, buvusiose Ifato sultonato teritorijose vėl įsitvirtino atgimusi Valasma dinastija. Naujasis sultonatas pavadintas Adaliu. [[1520]] m. būsimasis sultonas Abu Bakras sustiprino Hararą ir padarė jį savo sostine. Jis pripažino sultonato vasalitetą Etiopijai. Tačiau situacija nepatenkintas pirklių ir kareivių sluoksnis augo. Jie rėmė savo lyderį Adalio imamą [[Ahmadas ibn Ibrihimas al-Ghazis\|Ahmadą ibn Ibrihimą al-Ghazį]], kuris iš Hararo pradėjo savo užkariavimus, kurdamas galingą imperiją. Šių Etiopijos-Adalio karų metu Adalis laikinai užėmė visą Etiopiją, ir tik Portugalų pajėgos sugebėjo jį sustabdyti. ~~Sultonatas žlugo [[1555]] m., kuomet nebegalėjo atsispirti Etiopijos imperatoriaus ir [[oromo migracija\|Oromo]] antpuoliams.~~ 1518 m. šalyje prasidėjo pilietinis karas. Dekere įsitvirtino uzurpoatorius iš Karanlės giminės, kai tuo tarpu Valašmos dinastijos sultonas ~~=== Hararo emyratas ===~~ būsimasis sultonas Abu Bakras [[1520]] m. sustiprino Hararą ir padarė jį savo sostine. 1526 m. jam mirus, jo brolis Umardinas tapo marionete imamo Ahmedo Gurėjaus rankose. Tačiau situacija nepatenkintas pirklių ir kareivių sluoksnis augo. Jie rėmė savo lyderį Adalio imamą [[Ahmadas ibn Ibrihimas al-Ghazis\|Ahmadą ibn Ibrihimą al-Ghazį]], kuris iš Hararo pradėjo savo užkariavimus, kurdamas galingą imperiją. Šių Etiopijos-Adalio karų metu Adalis laikinai užėmė visą Etiopiją, ir tik Portugalų pajėgos sugebėjo jį sustabdyti. Šie žygiai žinomi kaip Etiopijos užkariavimas, ''Futuh al Habash''. XVI a. viduryje žlugus Adalio sultonatui, Hararas išliko laisvuoju miestu. Čia susiformavo nauja dinastija, kuri valdė valstybę, vadinamą Hararo emyratu. Jis egzistavo iki pat [[1887]] m., kol buvo galutinai prijungtas prie Etiopijos. Sultonatas žlugo [[1559]] m., kuomet mūšyje su Etiopija žuvo paskutinis sultonas Barakatas. Tačiau Etiopijai nebepavyko dar kartą užvaldyti šių teritorijų, nes tiek ją, tiek Adalį nusiaubė nauji užkariautojai - pagonys [[oromų migracijos\|oromai]]. Adalio valstybingumas Harare buvo trumpam atkurtas kaip [[Hararo sultonatas]], kuris teegzistavo 18 m. ~~=== Provincija ===~~ [[1936]] m. Etiopiją prijungus prie [[Italijos Rytų Afrika\|Italijos Rytų Afrikos]], Adalio regionas priskirtas '''Hararo provincijai'''. Etiopijai iškovojus nepriklausomybę, po [[1942]] m. administracinių reformų nuo Hararės provincijos atskirtos Arsi ir Balės provincijos pietuose, tačiau prijungta didelė dalis somalių gyvenamų žemių. Ši provincija buvo panaikinta [[1995]] m. == Sultonų sąrašas == * Sabiraddīn Saadaddīn 1415–1422, Sadadino sūnus; * Mansur Saadaddīn 1422–1424, Sadadino sūnus; * Jamaladdīn SaʿadadDīn 1424–1433, Sadadino sūnus; * Aḥmeduddīn "Badlay" Saadaddīn 1433–1445, Sadadino sūnus; * Maḥamed Aḥmeduddīn 1445–1472, Ahmedudino sūnus; * Shamsaddin Maḥamed 1472–1488, Mahamedo sūnus; * Maḥamed Asharaddīn 1488–1518, Sadadino anūkas; * Maḥamed Abūbakar Maḥfūẓ 1518–1519, uzurpatorius; * Abūbakar Maḥamed 1518–1526 Mahamedo Asraddino sūnus; * Abūn Adādshe 1519–1525; * Umardīn Maḥamed 1526–1553 Mahamedo Asraddino sūnus; * Ali Umardīn 1553–1555 Umardino sūnus; * Barakat Umardīn 1555–1559 Umardino sūnus; == Nuorodos == [http://ethiopiawar.com/the-ahmed-gragn-wars-of-revolt-1524-–-1543/ Apie Etiopijos-Adalio karą] {{[[Kategorija:Etiopijos ~~istoriniai~~istorinės ~~regionai}}~~valstybės]] ~~{{Etiopijos provincijos}}~~ ~~[[Kategorija:Etiopijos istoriniai regionai]]~~ [[Kategorija:Džibučio istorija]] [[Kategorija:Somalio istorija]]

Adalis: Skirtumas tarp puslapio versijų