Belisarijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Justinian mosaik ravenna.jpg|200px|right|thumb|Belisarijus tikriausiai yra barzdotas vyras imperatoriaus Justiniano I dešinėje, San Vitale bažnyčios Ravenoje mozaika, skirta paminėti Italijos atgavimui, kurį atliko paties Belisarijaus vadovaujama Bizantijos armija.]]
'''Flavijus Belisarijus''' ({{el|Βελισάριος}}, [[505]]  m. ?  – [[565]]  m.)  – žymiausias [[Bizantija|Bizantijos]] karvedys ir vienas iš labiausiai pripažintų karo vadų žmonijos istorijoje. Jis buvo imperatoriaus [[Justinianas I|Justiniano I]] plano atgauti Vakarų Romos imperijos žemes, kurios buvo prarastos prieš šimtą metų, vykdytojas.
 
Nors jis mažiau žinomas nei didieji istorijos karvedžiai [[Hanibalas]], [[Julijus Cezaris]], [[Aleksandras Didysis]] ar [[Napoleonas Bonapartas]], jo sugebėjimams ir pasiekimams prilygo mažai karo vadų istorijoje.
 
Vienas ryškiausių jo karjeros bruožų buvo kariavimas esant mažai ar iš vis be Justiniano I ir Bizantijos paramos, bet jis vis tiek pasiekdavo pergales dėl savo karinio genialumo. Jis priskiriamas žmonių grupei, vadinamai "Paskutiniais„Paskutiniais romėnais"romėnais“.
 
== Legenda apie Belisarijų kaip aklą elgetą ==
 
Pagal legendą, kuri paplito [[viduramžiai]]s, Justinianas įsakė Belisarijui išlupti akis ir palikti jį kaip elgetą prie Porta Pinciana [[Roma|Romos]] vartų. Belisarijus buvo pasmerktas praeivių prašyti "duoti„duoti obolą Belisarijui"Belisarijui“ (''date obolum Belisario''), kol jam buvo atleista. Dauguma šiuolaikinių mokslininkų abejoja šia istorija, bet Philip Stanhope, [[XIX amžius|XIX a.]] britų filologas, parašęs "Belisarijaus„Belisarijaus gyvenimą"gyvenimą“ (''Life of Belisarius''), vienintelę išsamią jo biografiją, manė, kad legenda atitinka tikrovę. Remiantis išlikusiais pirminiais šaltiniais, jis rado argumentų, kurie patvirtina legendą.
 
Nors legenda abejotina, po Jean-François Marmontel novelės ''Bélisaire'' ([[1767]]  m.) išleidimo šią istoriją pamėgo [[XVIII amžius|XVIII]] a. dailininkai ir jų mecenatai, kurie įžvelgė paralelę tarp Justiniano I veiksmų ir XVIII a. monarchų priespaudos.
 
== Galerija ==