Karūna: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Karūna''' (lotyniškai ''corona'' - vainikas) - galvos apdangalas, dažniausiai dėvimas valdovų (karalių, kunigaikščių ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango aristokratai, bei dvasininkai (pvz . Popiežiaus tiara).

 

== Gamybos priemonės ir forma ==

Dažniausiai karūnos gaminamos iš tauriųjų metalų ir inkrustuojamos brangakmeniais, gali būti puošiamos kailiais (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei tradicijų.

Skirtingos karūnos būna skirtingų formų. Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:

* Vainikas - juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;

* Tiara - dvasininkų galvos dangalas.

 

== Istorija ==

Karūnos prototipu laikoma diadfema, žinoma dar nuo senovės Graikijos, kuri taip pat buvo nešiojama Persijos valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius Konstantinas I.

 

 

Augant hercogų bei kitų aukštųjų feodalų galiai, šie taip pat ėmė nešioti karūnas taip pabrėždami savo aukštą kilmę. Kai kurių hercogų karūnos mažai tesiskyrė nuo karalių, o kai kada net būdavo puošnesnės.

 

== Karūnacija ==

[[Vaizdas:Couronnement de Philippe Auguste.jpg|left|thumb|Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra]]

 

Katalikškų Europos šalių valdovus karūnuoti galėdavo tiktai Popiežius. Ceremonija vykdavo labai prašmatniai. Ji galėdavo būti atliekama:

* Įpėdiniui įgavus pirmtako teises ir tapus valdovu;

* Įpėdiniui tuokiantis (Tada karūnuojamas būdavo sutuoktinis).

Nuo XIV a. karūnuorti galėjo ir [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriai.

 

 

[[bg:Корона (украшение)]]