Jokūbas Sobieskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23:
Jokūbas Sobieskis mokėsi [[Jogailos universitetas|Jogailos]] ir Zamoistės akademijose ([[1604]]—[[1606]]). [[1607]] metų pavasarį jis išvyko į Prancūziją, kur tęsė savo mokslus ketverius metus Paryžiuje. Skaitė senovės ir tuometinių autorių darbus, poetų, juristų ir istorikų. Išmoko Prancūzų, Italų ir Ispanų kalbas, o taip pat sužinojo Prancūzijos kultūrą ir papročius. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, lankėsi Prancūzijos karaliaus dvare, kur buvo priimtas Henriko IV, buvo jo nužudymo liudininku, dalyvavo laidotuvėse ir naujojo karaliaus - Liudviko XIII karūnacijoje. Taip pat keliavo po Angliją, Olandiją ir Vakarų Vokietiją. [[1611]] metų vasarį Jokūbas Sobieskis išvyko į ilgą kelionę, kurios metu aplankė Ispaniją, Portugaliją Pietų Prancūziją, Savoją, Italiją (praleido [[1612]] metų žiemą Romoje) ir Austrją. Savo kelionės metu susitiko su Anglijos karaliumi Jokūbu I Stiuartu, Olandijos štathalteriu Moricu Oranskiu, Ispanijos karaliumi Pilypu III, Romos popiežiumi Povilu V, Vokietijos imperatoriumi Motiejumi I, susipažino su daugeliu Europos mokslininkų, politikų, bajorų ir karinių vadų. Jokūbas vedė kelionės dienoraštį, kuriame aprašė savo kelionę.
 
Jaunystėje Jokūbas Sobieskis keliavo po visą Europą, tame tarpe [[1611]] metais aplankė Lioną. Sugrįžęs į tėvynę jo įtaka pradėjo auggtiaugti. Užėmė eilę stambių [[ATR]] valstybinių pareigybių. Jam priklausė aštuonios seniūnijos, iš kurių jis gaudavo didelį pelną, didindamas Sobieskių giminės padėtį. [[1623]]—[[1632]] metais septynis kartus buvo renkamas į seimus. [[1623]], [[1626]], [[1628]] ir [[1632]] metais Jokūbas Sobieskis keturis kartus buvo išrinktas seimo maršalka.
 
[[1646]] metų [[birželio 23]] d. 56-metis Krokuvos kaštelionas Jokūbas Sobieskis mirė nuo širdies priepuolio savo dvare - [[Žovkva|Žovkve]]. Palaidotas Šv. Lavrentijaus bažnyčioje.
Eilutė 29:
== Valstybės tarnyba ==
 
Užimamos pareigybės — karaliaus dvariškis ([[1617]]), Karūnos didysis raikytojas ([[1627]]), Karūnos didysis pataurininkas ([[1636]]), Belsko ([[1638]]—[[1641]]) ir RusaiosRusios vaivada ([[1641]]—[[1646]]), [[Krokuvos kaštelionas]] ([[1646]]), Terebovelsko, Krasnostavsko, Javorovo, Strijsko, Kalušos, Baro, Tucholio ir Gnevo seniūnas.
 
== Šeima ==