Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas E.juodagalvyte pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) |
|||
Eilutė 9:
Be tradicinių dainų ir šokių švenčių, Estija, Latvija ir Lietuva rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „[[Gaudeamus]]” ir tarptautinį folkloro festivalį „Baltica”.
[[2003]] m. [[lapkričio 7]] d. [[UNESCO]] pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru
== Mažoji Lietuva ==
Eilutė 35:
[[1920]]–[[1944]] m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos ([[LŠS|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[ateitininkai]]). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu
Nuo [[1950]] m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šventėje dalyvavo 57 šokių kolektyvai, 41 skudučių ansamblis ir 13 pučiamųjų instrumentų orkestrų. Vaikų chorą sudarė 3 570 dalyvių.
Eilutė 47:
Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kt. 1946 m. Viurcburge (Vokietija) surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo [[1956]] m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač [[JAV]] ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1990]] m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta Tautine. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos mėnesio pradžioje. Šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. Iš viso surengta 17 Dainų švenčių.
== Pagrindiniai renginiai ==
|