Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 922 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
 
Įgytojo [[imunitetas|imuniteto]] vystymasis prasidėjo nuo žandus turinčių [[stuburiniai|stuburinių]] organizmų protėvių. Dauguma įgyto [[imunitetas|imuniteto]] molekulių, pavyzdžiui, [[antikūnas|imunoglobulinų]] ir [[T limfocitai|T limfocitų]], yra tik žandus turinčiuose [[stuburiniai|stuburiniuose]]. Tačiau atskira iš [[limfocitas|limfocitų]] kilusi [[molekulė]] buvo aptikta bežandžiuose [[stuburiniai|stuburiniuose]], pavyzdžiui, devynakėje ir [[Miksiniai apskritažiomeniai|miksinoje]]. Šie [[gyvūnas|gyvūnai]] turi daugybę [[molekulė|molekulių]], vadinamų kintančiais [[limfocitai|limfocitų]] [[receptorius|receptoriais]] (''angl. variable lymphocyte receptors''), o žandus turinčių [[stuburiniai|stuburinių]] [[antigenas|antigenų]] [[receptorius|receptoriai]] yra sudaryti iš vieno ar dviejų [[genas|genų]]. Manoma, jog šios [[molekulė|molekulės]] jungiasi su [[antigenas|antigenais]] panašiai kaip [[antikūnas|antikūnai]] bei tokiu pačiu specifiškumo laipsniu.
 
=== Imunologinė atmintis ===
 
Kai [[B limfocitai|B]] ir [[T limfocitai]] suaktyvinami ir pradeda [[replikacija|replikuotis]], kai kurie iš jų atžalų tampa ilgai išliekančiomis atminties [[ląstelė|ląstelėmis]]. Per visą [[gyvūnas|gyvūno]] gyvenimą šios atminties [[ląstelė]]s prisimena sutiktus specifinius [[patogenas|patogenus]] ir gali sukelti stiprią reakciją, dar kartą juos aptikusios. Kadangi per visą gyvenimą [[imuninė sistema]] prisitaiko prie [[infekcija|infekcijos]] su [[patogenas|patogenu]] ir tada ruošiasi būsimiems iššūkiams, todėl ji yra vadinama „įgyta“. Imunologinė atmintis gali būti pasyvi (trumpalaikė atmintis) arba aktyvi (ilgalaikė atmintis).
 
'''Pasyvi atmintis'''
 
[[naujagimis|Naujagimiai]] neturi jokio išankstinio atsparumo [[mikroorganizmas|mikroorganizmams]] ir yra ypatingai pažeidžiami [[infekcija|infekcijų]]. Keletą pasyvios apsaugos lygmenų gauna iš motinos. [[Nėštumas|Nėštumo]] metu tam tikras [[antikūnas]], vadinamas IgG, per [[placenta|placentą]] perduodamas iš motinos vaisiui, todėl jau gimimo metu [[naujagimis|naujagimiai]] turi tokių pačių [[antikūnas|antikūnių]], kaip ir mama. [[Motinos pienas]] ar priešpienis taip pat turi [[antikūnas|antikūnų]], kurie yra perduodami į kūdikio [[žarnynas|žarnyną]] ir apsaugo [[naujagimis|naujagimį]] nuo bakterinių [[infekcija|infekcijų]] tol, kol jis pats pradeda gamintis [[antikūnas|antikūnus]]. Tai vadinama pasyviu [[imunitetas|imunitetu]], nes vaisius pats nepasigamina atminties [[ląstelė|ląstelių]] ar [[antikūnas|antikūnų]], tačiau juos tik skolinasi. Šis pasyvus [[imunitetas]] dažniausiai būna trumpalaikis, besitęsiantis nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. [[Medicina|Medicinoje]] apsauginis pasyvus [[imunitetas]] gali būti perduodamas iš vieno [[individas|individo]] kitam per serumą, kuriame gausu [[antikūnas|antikūnų]].
 
'''Aktyvioji atmintis ir imunizacija'''
 
Ilgalaikė aktyvioji atmintis susidaro po [[infekcija|infekcijos]], kuomet suaktyvinami [[B limfocitai|B]] ir [[T limfocitai]]. Aktyvus [[imunitetas]] taip pat gali būti dirbtinai sukurtas [[vakcina|skiepijant]]. Pagrindinis [[vakcina|vakcinacijos]] (taip pat vadinamos imunizacija) tikslas – iš [[patogenas|patogeno]] pateikti [[antigenas|antigeną]], kad būtų sužadinta [[imuninė sistema]] ir specifinis [[imunitetas]] vystytųsi prieš tam tikrą [[patogenas|patogeną]], nesukeliant su tuo [[organizmas|organizmu]] susijusių ligų. Net [[vėžys (liga)|vėžinės]] [[ląstelė|ląstelės]], kurios geba išvengti [[organizmas|organizmo]] imunologinės kontrolės ir ima daugintis, turi tam tikros rūšies [[antigenas|antigenų]]. Imuninio atsako sužadinimas prieš šiuos [[antigenas|antigenus]] padėtų surasti priemonę [[vėžys (liga)|vėžiui]] gydyti. Šiuo metu daromi įvairūs klinikiniai bandymai, skirti šiai užduočiai spręsti.
 
== Šaltiniai ==