|valiuta = [[Fiumės krona]] (iki 1920 m.)<br>[[Italijos lira]] (nuo 1920 m.)
}}
'''Laisvoji Fiumės valstybė''' ({{it|Stato libero di Fiume}}), ''Laisvasis Fiumės miestas'' – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920-1924 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km<sup>2</sup>². Ją sudarė miestas [[Fiumė]] (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas [[Rijeka]]), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.▼
{{inuse}}
▲'''Laisvoji Fiumės valstybė''' ({{it|Stato libero di Fiume}}), ''Laisvasis Fiumės miestas'' – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920-1924 m. Jos plotas buvo 28 km<sup>2</sup>. Ją sudarė miestas [[Fiumė]] (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas [[Rijeka]]), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
== Istorija ==
Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu.
1776 m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fiumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] ''[[Josip Jelačić]]'', kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su koratųkroatų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalbąkalba]] (čakavų dialektas).
