Vytautas Ališauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1982]] m. baigė [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą]]. [[1982]]–[[1985]] m. [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institute]] dėstė etiką, [[1985]] m. neteko darbo dėl antisovietinės veiklos, iki [[1989]] m. – bedarbis. Buvo [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] Kauno tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys. [[1990]]–[[2007]] m. – žurnalo „[[Naujasis židinys-Aidai|Naujasis Židinys-Aidai]]“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, [[1991]]–[[1992]] m. – Lietuvos ambasados prie [[Vatikanas|Šventojo Sosto]] pirmasis sekretorius. [[1994]]–[[2008]] m. vadovavo leidyklai „Aidai“, [[1999]]–[[2007]] m. – žurnalo „Knygų aidai“ vyr. redaktorius.

Apdovanotas [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos Nepriklausomybės medaliu]] (2000 m.), atminimo ženklasženklu „Už asmeninį indėlį plėtojant transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga“ (2002 m.), [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius|Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi]] (2003 m.)<ref>[http://www.1000metu.lt/Pages/biography.aspx?ID=52508 Ališauskas Vytautas] (Tūkstantmečio žmonės)</ref>, popiežiškojo Pijaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2011 m.), Suvereniojo Maltos Ordino Didžiuoju kryžiumi „Pro Merito Melitensi“ (2012 m.).

** [[Origenas|Origeno]], ''Giesmių giesmės homilijoms'' (2011),

** [[Platonas|Platono]], ''Puotai'' (2000) ir ''Sokrato apologijai'' (2009).

* Sudarė ''Krikščionybės Lietuvoje istorija '' (2006) sudarytojas ir vienas iš autorių (vertimas į lenkų k. – 2014);

* Yra vienas iš leidinio ''Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai'' (2001) sudarytojų ir autorių (antras leidimas lenkų k. – 2011),
* vienas iš prozopografinės studijos ''Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a.'' (2009) autorių, dalyvavo rengiant ''Katalikų kalendorių-žinyną'' (1984–89).