Vikipedija

Kruša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
tvarkoma
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Grad na trawniku z linijka.jpg|thumb|230px|Krušos ledėkai]]
 
'''Kruša''' – įvairiųįvairaus formųpavidalo [[ledas|ledo]] gabalėliai (ledėkai), nepermatomi, kartais sluoksniuoti iš skaidraus ir matinio ledo. <supref name=Bukantis>[1]Bukantis A. 2009. ''Atmosferos reiškinių stebėjimai.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.</supref> Dažniausiai krušos ledėkų skersmuo yra nedidelis (2–5 mm), bet kartais krušos ledėkai gali būti kelių centimetrų skersmens. <supref name=Grad>[2]Pečiūrienė J. A. Silnyj grad. 1988. Sbornik statej. ''Pagodaabrazujuščie procesy i opasnye javlenija pagody nad Litvoy i Kaliningradskoy oblastju''. Leningrad, Gidrometeoizdam.</supref>
 
Stambių krušos ledėkų struktūra yra sluoksninė. Centre  – matinis baltas branduolys, panašus į [[sniego kruopos|sniego kruopą]]. Branduolys aptrauktas skaidriu ledo sluoksniu, o virš jo pakaitomis eina neskaidrūs ir skaidrūs ledo sluoksneliai, nes ledėkas [[debesis|debesyje]] daug kartų aptirpsta ir vėl apauga nauju ledo sluoksniu. Ledėkų tankis gali būti įvairus, nuo 0,1 iki 0,9 g/cm³. <sup>[1]<ref name=Bukantis /sup>
 
Krušos susidarymas susijęs su galingu atmosferos konvekcijos vystymusi ir priklauso nuo atmosferos nepastovumo laipsnio, [[oro drėgnumas|oro drėgnio]] ir konvektyviai nepastovių sluoksnių storio. Krušos debesų vystymasis ir krušos iškritimas pastebimas šiltose ir drėgnose [[oro masėsemasė]]se. <sup>[2]<ref name=Grad /sup> Krušos debesų viršutinė riba siekia 7–10 km aukštį, o konvekcinių srautų greitis  – 15–35 m/s. <supref>[3]Bukantis A. 1994. ''Lietuvos klimatas''. Vilniaus universiteto leidykla.</supref>
 
Daugiausia (95 % atvejų) kruša susijusi su greitai slenkančiais, banguotais šaltaisiais [[atmosferos frontas|atmosferos frontais]]. Retais atvejais krušos debesys susidaro [[okliuzija|okliuzijos]] frontuose, netoli [[ciklonas|ciklono]] centro. <sup>[1]<ref name=Bukantis /sup>
 
Dažniausiai kruša iškrenta nedidelėje teritorijoje, kuri siekia keletą kilometrų ilgį ir plotį (paprastai ne didesnėje kaip 40 km²), todėl šis reiškinys ne visada užregistruojamas meteorologijos stotyse. Nustatyta, kad kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie krinta. <sup>[1, 2]</sup> Dažniausiai kruša iškrenta žemyno viduje, vidutinėse platumose, rečiau šis reiškinys fiksuojamas tropinėje klimato juostoje. <sup>[4]</sup> Vienas iš labiausiai tikėtinų regionų, kuriuose gali iškristi kruša yra kalnuotas šiaurės Indijos regionas. <sup>[5]</sup> Gana daug krušos atvejų yra užfiksuojama Kinijoje, centrinėje Europoje ir pietų Australijoje. Dažnai šie krituliai yra fiksuojami pietų ir vakarų Vokietijoje, šiaurės ir rytų Prancūzijoje, pietinėse bei rytinėse Beneliukso šalyse bei pietryčių Europoje. <sup>[6]</sup> Tačiau palankiausios sąlygos susidaryti krušai yra Šiaurės Amerikoje. Sritis apimanti Kolorado, Nebraskos ir Vajomingo valstijas yra vadinama „krušos alėja“. <sup>[7]</sup>
 
Kruša  – pavojingas reiškinys, padarantis daug žalos ir nuostolių. Didžiausią žalą kruša padaro automobiliams, orlaiviams, stoglangiams, gyvūliams ir dažniausiai ūkininkų pasėliams. <sup>[8] </sup>Metalinės stogų dangos yra gana atsparios krušai, tačiau šie krituliai gali padaryti kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant stogų dangą. <sup>[9] </sup>Kruša yra labai pavojinga orlaiviams. <sup>[10]</sup> Kai krušos ledėkai viršija 0,5 colius (13 mm) lėktuvai gali rimtai sugesti per kelias sekundes. <sup>[11] </sup>Ledėkų kaupimasis ant pakilimo/nusileidimo tako gali būti pavojingas lėktuvui leidžiantis. Šie pavojingi ledėkai daug nuostolių gali padaryti ir žemės ūkiui. Stambūs krušos ledėkai gali pažeisti visus žemės ūkio augalus, suniokodami lapus, žiedus, žolinius stiebus ir pasėlius. Derlingumo sumažėjimo pagrindinės priežastys yra dvi: per pažeistus lapus patenka įvairių ligų pradai; kruša tiesiog suplėšo augalų lapus, taip sumažindama pasėlio fotosintetinį potencialą. <sup>[12]</sup>
 
Didžiausias krušos ledėkas iškrito Indianos valstijoje, JAV 1961  m. gegužės 6 d. Ledėko skersmuo siekė 10 colių (254 mm). <sup>[13]</sup>▼
 
▲Didžiausias krušos ledėkas iškrito Indianos valstijoje, JAV 1961 m. gegužės 6 d. Ledėko skersmuo siekė 10 colių (254 mm). <sup>[13]</sup>
== Lietuvoje ==
Lietuvoje per metus kruša krinta vidutiniškai 1–2 dienas. <sup>[1]</sup> Stipri kruša stebima nuo kovo iki spalio, dažniausiai gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Dažniausiai kruša iškrenta po pusiaudienio, kada formuojasi intensyvi terminė konvekcija. Nakties valandomis šie krituliai iškrenta labai retai. Krušos iškritimo laikas yra labai nedidelis  – nuo keleto minučių iki pusvalandžio. <sup>[2] </sup>Lietuvoje didžiausi krušos ledėkai iškrito 1995  m. liepos 10 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio rajone. Ledėkų skersmuo siekė 70–120  mm. <sup>[14]</sup>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
1. Bukantis A. 2009. ''Atmosferos reiškinių stebėjimai.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
 
2. Pečiūrienė J. A. Silnyj grad. 1988. Sbornik statej. ''Pagodaabrazujuščie procesy i opasnye javlenija pagody nad Litvoy i Kaliningradskoy oblastju''. Leningrad, Gidrometeoizdam.
 
3. Bukantis A. 1994. ''Lietuvos klimatas''. Vilniaus universiteto leidykla.
 
4. Hand W. H., Cappelluti G.. 2011. A global hail climatology using the UK Met Office convection diagnosis procedure (CDP) and model analyses. ''Meteorological Applications'' (Meteorological Applications. Wiley), 18 (4), 446.
 
5. Oliver J. E. 2005. ''Encyclopedia of World Climatology''. Springer. p. 401. ISBN 978-1-4020-3264-6.
 
6. Počakal D., Večenaj Ž., Štalec J. 2009. Hail characteristics of different regions in continental part of Croatia based on influence of orography. ''Atmospheric Research,'' 93, (1–3), 516. doi: 10.1016/j.atmosres.2008.10.017.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kruša"