Oginskio kanalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
Pastatytas LDK kunigaikščio [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolo Kazimiero Oginskio (1728-1800)]] rūpesčiu ir asmeninėmis lėšomis [[Polesė|Polesėje]], [[Lietuvos Brastos vaivadija|Lietuvos Brastos vaivadijoje]] (dabar Baltarusija) [[1765]]–[[1784|1783]] m. tarp dviejų [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Dniepras|Dniepro]] intakų – [[Jaselda|Jaseldos]] ir [[Ščiara|Ščiaros]]. Ilgis - 54 km. Apie 15 metrų pločio ir 1,5 metrų gylio Oginskio kanalas turėjo 10 medinių užtvankų (šliuzų), 2 pakeliamus tiltus ir kirto 2 natūralius ežerus – Vulko ir [[Vyganų ežeras|Vyganų]]. Pastarasis, esantis kanalo aukštupyje, sumanytas kaip natūralus vandens lygį reguliuojantis rezervuaras. Pagrindinė kanalo prieplauka ir jo valdyba įkurta Celiachanuose.
 
Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų zlotų asmeninių lėšų. Išlaidoms (12 milijonų zlotų) padengti, Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu M. K. Oginskiui atiduotas valdyti Lahišino miestelis, jo naudai nustatytas 8 zlotų mokestis nuo kiekvieno kanalu praplaukiančios valties irklo. Kaip ypatingas pagarbos ženklas - M. K. Oginskio rūmų [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1461 Vilniuje] (Jaunimo teatras) kieme jam gyvam esant pastatytas paminklas.
 
Laivai iš Baltijos jūros kanalu galėjo pasiekti Juodąją jūrą, neplaukdami aplink [[Europa|Europą]]. Sutrumpėjus keliui, labai pagyvėjo laivyba, sparčiau ėmė augti vienas didžiausių šio vandens kelio miestų – [[Kaunas]].